Į 15min kreipėsi viešai prisistatyti nepanorusi Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotoja. Moteris patikino, kad visi, dirbantys šioje įstaigoje, daro, ką gali, tačiau sustabdyti didžiulio kai kurių globotinių nusikalstamumo nepavyksta.
Centro darbuotoja: „Yra 8–9 vaikų grupė. Vienas inicijuoja, kiti pasigauna. Pasikeisdami daro škadas“.
„Šiuo metu centre prižiūrimi 39 vaikai: nuo kūdikystės iki 18 metų amžiaus. Jie nebūna be priežiūros, bet juk prie kiekvieno po žmogų nepristatysi. Kai vakarais išeina administracija ir centre lieka vos 4 darbuotojai, prasideda... Policija kone kas antrą dieną važiuoja. Vieni darbuotojai atbuko ir susitaikė su realybe, kiti bando keisti padėtį, tačiau su jais susitvarko taip, kaip reikia – sumažinamos valandos, atlyginimai, kad pats užsimanai išeiti. Klesti didžiulis nusikalstamumas: ir centre, ir už jo ribų.
Yra 8–9 vaikų grupė. Vienas inicijuoja, kiti pasigauna. Pasikeisdami daro škadas. Vienas pastarųjų – išlaužė darbuotojos kabineto duris, paėmė kompiuterį ir pasislėpė tualete. Turėjo tikslą parduoti, bet kameros užfiksavo. Ilgai sėdėjo užsidarę, bet pritrūko oro. Teko iškišti nosis. Siaučia 12–13 metų vaikai. Visi ikiteisminiai tyrimai baigiami niekuo, nes neturi jie 14 metų. Darbuotojai jau seniai įprato grynųjų pinigų į darbą nesinešioti“, – teigė centro darbuotoja, patikinusi, kad kas mėnesį globotiniai gauna po 15 eurų, kuriuos gali išleisti, kur panorėję.
Į mokyklą eiti nepriversi
Pasak susirūpinusios pašnekovės, kai koks vaikas nesikelia į mokyklą, nieko negali padaryti, net paliesti, už rankos paimti. Jei tai padarysi, iškart paskųs vaiko teisėms. Viena penkiolikmetė ugdymo įstaigos tokiu būdu vengia jau trejus metus.
„Neturime jokių svertų. Po liepos 1 d. priimto įstatymo tiesiog bijome. Ne vienas vaikas psichinėmis ligomis serga. O keikiasi kaip... Rūko, narkotikus vartoja. Ir aš čia ne apie žolę kalbu. Kokainas, heroinas. Kaip paaugliai įsigyja kvaišalų? Paprašo benamio nupirkti. Duoda už tai eurą. Testus dėl narkotikų nuolat į Vilnių siunčiame.
Jei išjungsi kompiuterį, pradės viską daužyti. Jei neišjungsi, į mokyklą neis, sėdės prie kompiuterio. Direktorė ateina ir gražiai su jais kalba. O jie iškeikia, spjauna ir nueina. Egzistuoja šutvė, kuri viską gadina. Užeina priepuoliai, tampa agresyvūs, skriaudžia kitus centro ugdytinius. Fiziškai nukentėjo ir viena darbuotoja. Įspyrė į koją, kuri buvo operuota. Niekam moteris nesiskundė. Pasiskųsi, liksi kalta, kad blogai prižiūri vaikus. Kodėl spyrė? Nes neleido išeiti iš šeimynos.
Taip blogai, kaip dabar, dar nėra buvę. Ne tik kad naudos neduoda tokie vaikai visuomenei, bet dar ir atima“, – reziumavo darbuotoja.
Moters teigimu, centre globojami vaikai materialiai gauna visko, ko tik trokšta. Vykdomos ekskursijos, organizuojamos pramogos, stovyklos. Vykta net į Laplandiją.
„Anąkart paauglės globotinės dėl įtakos susimušė – lūžo vienai nosis. Nepakluso, gavo. Yra dar vienas, kuris nieko savo rankomis nedaro. Priverčia kitą padaryti. Sumuša, jei nepadaro. Buvo įsiveržę vaikai į virtuvę – pavogė dėžes maisto, išmėtė viską, išdalijo. Beveik visos durys centre fanera užkaltos. Žada įtaisyti grotas“, – toliau pasakojo darbuotoja.
Kaip paaugliai įsigyja kvaišalų? Paprašo benamio nupirkti. Duoda už tai eurą.
Jos teigimu, globotiniai į centrą turi grįžti iki 21 val., tačiau grįžti vėluoja, o grįžę vaikšto, duodasi, taip niekas ir neišsimiega.
Susiduria su agresijos priepuoliais
15min žurnalistė apsilankė Kėdainiuose. Ketverius metus įstaigos direktore dirbanti Sandra Sagatienė sutiko priimti savame kabinete. Atvykus prie centrą juosiančios tvoros, jo kieme cigaretes traukė keletas paauglių. Pokalbio metu direktorė patvirtino visus įstaigos darbuotojos 15min anksčiau išsakytus nuogąstavimus. Anot jos, kovoti su globotinių rūkymu įstaigai sekasi sunkiausiai.
„Taip, yra problemų, bet situaciją pagal išgales bandome valdyti. Įstatymai mus riboja. Dabar ieškome vienam trylikamečiui, kuris, mūsų nuomone, yra pavojingas, globėjo – specializuotos globos institucijos. Ir nė viena nesutinka priimti. Kur tik dėl to vaiko, kurio elgesys – demonstratyviai agresyvus, nevažiavome, su įvairiais psichiatrais bendravome. Jie tik išreiškia užuojautą. Vaikas gali tau žiūrėdamas į akis staiga spjauti, suduoti. Anąkart darbuotoja norėjo jį sulaikyti, išėjo su mėlynėmis. Yra išduotas siuntimas perkelti jį į Vilijampolės socialinės globos namus, tačiau teismas turi priimti sprendimą dėl globėjo pakeitimo.
Paklausta, ar nejaučia baimės eidama į darbą, direktorė atsakė, kad vaikų nebijo. Vis dėlto, šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl fizinės apsaugos samdymo
Supraskite, auga pas mus vaikų su diagnozėmis. Baisiausias yra elgesio ir emocijų sutrikimas. Tokie „sunkūs“ vaikai veikia kaip sniego gniūžtė. Aplink vieną apsilipdo kiti. Smurtavimo atvejų nenutylime – kreipiamės pagalbos į policiją. O ir labai stipri psichologė dirba pas mus. Ačiū Dievui, kad ją turime. Keletą metų neturėjome, nes niekas nesiryždavo eiti dirbti.
Smurto, nesivaldymo proveržiai dažni pastarąjį pusmetį. Reaguojame į kiekvieną – dėl to ir gausybė pareiškimų. Įsiveržti į kabinetą su keiksmažodžių lavina – įprasta situacija“, – paaiškino direktorė, ne kartą kelta iš lovos naktį dėl nenumatytos situacijos centre.
Samdys apsaugininkus
Jos, kaip centro vadovės, pareiga – mokyti darbuotojus. S.Sagatienė atskleidė, kad pernai darbuotojai išklausė 2 500 valandų įvairiausių krizių įveikos ir kitų mokymų. Lektoriai moko nusimesti kaltės jausmą.
Paklausta, ar nejaučia baimės eidama į darbą, direktorė atsakė, kad vaikų nebijo. Vis dėlto, šiuo metu svarstomi pasiūlymai dėl fizinės apsaugos samdymo, ruošiamasi įrengti ir daugiau vaizdo stebėjimo kamerų (veikia septynios, įrengs dar bent keturias). Tai būtų pagalba darbuotojams. Norima, kad „sunkieji“ vaikai suprastų, kad kolektyvas remia pečius, neleis skriausti kitų globotinių.
„Viena darbuotoja buvo apiplėšta – iškraustyta rankinė. Kadangi apiplėšusiam globotiniui 14 metų, jis baudžiamuoju įsakymu nubaustas. Darbuotojus esame perspėję: jei yra galimybė, filmuokite viską išmaniaisiais telefonais. Ypač agresijos priepuolius. Tai vaikus sustabdo. Kai pasireiškia agresijos priepuolis, reikia kviesti pagalbą. Galime suimti vaiko rankas ir patys. O dėl tolimesnės perspektyvos turime planą. Ieškome globos įstaigų, į kurias galėtume perkelti agresyvius vaikus. Tikiuosi, perskirstymas pavyks“, – vylėsi direktorė.
Kenčia dėl „sunkių“ vaikų ir įstaigos turtas bei biudžetas. Štai vienas globotinis praėjusią vasarą apsivogė parduotuvėje. Ši reikalauja atlyginti 7 tūkst. eurų nuostolį.
„Taip, šią sumą gali tekti atlyginti. Tačiau vaikas nusikaltimą atliko ne vienas, kartu su pašaliniu žmogumi. Bylinėjamės dėl to, kiek reiks atlyginti. Manome, kad už to slypi suaugę žmonės, kurių mes nepažįstame. Kurie skatina nusikalsti. Bet vaikai neišduoda jų. Kai kurie tokiu būdu kuria savo autoritetą tarp paauglių – jei taip darau, esu „lygis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kalbos neveikia, policija negąsdina
Paklausta, kokių priemonių įstaiga gali imtis prieš nepaklusniuosius, S.Sagatienė įvardijo minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo galimybę, kai prasižengia 12–13 metų globotinis. Tuomet yra kreipiamasi į savivaldybės vaiko gerovės komisiją. Jei padarytas nusikaltimas – kreipiamasi į socializacijos centrus. Tačiau jie šiuo metu Lietuvoje uždarinėjami.
„Ir vaikai tą žino, tai ir daro, ką nori. Vykdome susitikimus su policijos komisariatu, net pačiu viršininku. Prevenciškai prašome, kad pravažiuotų dažniau pareigūnai. Susitinka jie ir su pačiais vaikais. Tačiau psichologo kalbos jų neveikia, policija negąsdina. Prisibelsti į vaiko vidų galima tik tuomet, kai jis pats to nori.
Ar turi „sunkūs“ vaikai tikslą gyvenime? Dalis jų yra tiesiog vartotojai. Mano, kad ir išėję iš globos namų viską lengvai gaus – kažkas duos. Jie jau ateina iš vartotojų šeimų, pripratę gauti. Paleidžiame aštuoniolikmečius į gyvenimą su maisto daviniais. Savivaldybė įrengia socialinį būstą nuo grindų iki šakučių. Leidžiame net centre pagyventi, kaip mamos, kol įsikuria, dokumentus susitvarko. Kai tiek paramos, tik blogiau“, – liūdną realybę brėžė S.Sagatienė.
Ar turi „sunkūs“ vaikai tikslą gyvenime? Dalis jų yra tiesiog vartotojai.
Jos teigimu, iš 39 globojamų vaikų tėvų neturi gal tik du. Vienetai globotinių palaiko ryšius su gimdytojais. O ir tuos ryšius įstaiga turi kontroliuoti, nes tėvai dažniausiai daro neigiamą įtaką.
„Per ketverius mano darbo metus įvaikintas buvo tik vienas mūsų centro globotinis. Tokia skaudi tiesa. Psichologė neseniai pristatė tyrimo rezultatus. Aiškinosi, kaip globotiniai jaučiasi. Tai jaunesnieji (iki 14 metų amžiaus) įvertino gyvenimą centre 8,5 balo. Vyresnieji kiek prasčiau – maždaug 7 balais. Nėra taip blogai. Jaučiame, kad kai kurių vaikų elgesys pakito į gera. Gal dėl to, kad bendruomenė susitelkė“, – kovo 13-ąją teigė įstaigos direktorė.
Gydomi net priklausomybių centruose
Itin opi centre – priklausomybių tema. Nepilnamečiai globotiniai nukreipiami gydytis net į priklausomybių ligų centrus. Tiesa, pirmiausiai globotinis turi pripažinti priklausomybę ir pats savanoriškai vykti gydytis. Tokių patirčių Kėdainių pagalbos šeimai centre – ne viena.
„Rajone turime Pikelių reabilitacijos centrą. Nors ten dirbama su suaugusiais, bendradarbiaujame ir dėl vaikų. Dėl vieno berniuko mums labai padėjo – vaikas išlipo iš duobės. Daugiau kaip metai jis ten. Supraskite, šie vaikai turi begalę neigiamos patirties. Vyrauja nuostata, kad čia, globos namuose, visi yra priešai, visi blogi. Jauniausias priklausomybę turintis mūsų globotinis – 12-os metų. Apie 20 proc. centro vaikų turi kokią priklausomybę“, – patikino S.Sagatienė.
Pasak jos, rūkymas – labai sunki liga. Ieškota problemos sprendimų kartu su Visuomenės sveikatos biuro specialistais, tačiau šie paaiškino, kad nieko nepadarysi.
„Vaikai nepatenkinę prieraišumo poreikio. Tai tiesiog užprogramuota juose. Iš ko nusiperka kvaišalų bei cigarečių? Kišenpinigių. Negalime jų kontroliuoti. Yra tokių, kurie ateina į globos namus jau rūkydami. Kai kuriuos rūkyti išmokė jų pačių mamos. Ypač sunku, kai apsigyvena 15–16 metų globotinis, kuris turi tiek patirties, kad reikia 15 metų, jog iš to išeitų. Ar galime pagąsdinti, kad nevažiuosi, pvz., į kelionę, jei prastai elgsiesi? Turime vaikų, kuriems neįdomu niekas. Paklausi, kas blogai, – tyli. Tiesiog nori laisvės, daryti, kas šauna į galvą“, – teigė direktorė.
Kai kurie globotiniai iš centro išeina tik konstatavę faktą, kad išeina. Niekas nežino, kur. Būna, kad ir negrįžta kurį laiką. Prieš metus vienas globotinis į centrą neparėjo tris paras.
„Mes esame jiems niekas. Aiškiname, kad nelankysi mokyklos – neteksi tam tikrų piniginių garantijų. Vienodai. Vienintelė bausmė – riboti laisvalaikį. Bet jei vaiko laisvalaikis – šlaistytis po gatves, ką daryti?“ – retorinį klausimą iškėlė įstaigos vadovė.
Netrūksta ir gerų vaikų
Vienintelė bausmė – riboti laisvalaikį. Bet jei vaiko laisvalaikis – šlaistytis po gatves, ką daryti?
S.Sagatienė pabrėžė, kad ne viskas yra tik juoda. Centre galima aptikti ir tikrų deimančiukų.
„Yra berniukas, kuris gerai mokosi. Jam 17 metų. Lanko kalbų mokyklą, neturi jokių žalingų įpročių. Juo labai džiaugiamės. Turime kitą berniuką, kuris yra jaunasis policijos rėmėjas, dalyvauja įvairiose savanoriškose veiklose, pvz., „Maisto banko“ akcijoje. Yra daugiau vaikų, kurie gal ir nepasižymi išskirtiniais gebėjimais, bet lanko mokyklą ir mokykla jais džiaugiasi. Yra mažučių, kurie nuolat lekia tau į glėbį. Tokios akimirkos atperka viską“, – šyptelėjo ji.
Direktorės įsitikinimu, centro veikla būtų efektyvesnė, jei jame gyventų tik 12–16 vaikų, o ne 39, kaip šiuo metu. Vaikai nesiburtų į grupes, neliktų institucinio supratimo.
„Centras – tai ne namai. Ar mes namuose turime kabinetus? Išties sudarome visas sąlygas, kad vaikai lankytų visokius būrelius. Darome viską, bet...Ir dar ta vieša nuomonė apie globos namus, kad vaikai juose engiami. Patys juodiname sistemą, kurios nėra kuo pakeisti. Juk nenutiks staiga stebuklas, kad ims ir visus vaikus kas įvaikins“, – filosofiškai pokalbį užbaigė S.Sagatienė.
Pernai – 122 pranešimai policijai
Tai, kad Kėdainių pagalbos šeimai centre egzistuoja vaikų nusikalstamumo problema ir ji – nemenka, atskleidė ir Kauno apskrities policijos pateikta statistika. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) registruojamų įvykių registre šiais metais registruoti 37 pranešimai, susiję su turto sugadinimu, rūkymu ar darbuotojų įžeidinėjimu, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai, 5 iš jų – dėl išėjusių ir negrįžusių asmenų. Praėjusiais metais iš viso registruoti 122 pranešimai, pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai, daugelis jų – dėl išėjusių ir negrįžusių į šeimos centrą nepilnamečių.
„Situacija Kėdainių pagalbos šeimai centre policijos pareigūnams yra žinoma. Kėdainių policijos pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su Kėdainių rajono savivaldybės bei Kėdainių pagalbos šeimai centro darbuotojais bei pedagogais, dalijasi informacija, organizuoja susitikimus. Taip pat pareigūnai nuolat bendrauja su Kėdainių pagalbos šeimos centre gyvenančiais vaikais, paaugliais, organizuoja įvairius užsiėmimus, kuriais siekiama didinti nepilnamečių užimtumą ir saugumą“, – informavo Kauno apskrities policijos atstovė spaudai Justina Kazragytė.
Praėjusiais metais iš viso registruoti 122 pranešimai, pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai.
Pasak jos, atsakomybė nepilnamečiams asmenims taikoma tuomet, jei nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo yra sulaukęs tam tikro amžiaus. Pagal Baudžiamojo kodekso 13 str. 2 d. 14 metų sulaukę asmenys atsako tik už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą).
Administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 6 str. gali gali būti taikoma asmenims, kuriems iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų.
Suaugusiųjų elgesiu nusivylę vaikai
Nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos pateikė ir Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, su kuriuo Kėdainių pagalbos šeimai centras nuolat bendradarbiauja, vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Anot jos, yra vaikų, kuriais įstaiga gali didžiuotis, yra ir vaikų, kurie turi emocinių elgesio problemų.
„Reikia suprasti, kad vaikai apgyvendinami šioje įstaigoje, kai artimųjų, kurie galėtų ar norėtų jais pasirūpinti, nėra arba globėjai neteko galimybės dėl įvairių priežasčių jų globoti. Kaip tada vaikas jaučiasi? Kokios mintys sukasi jo galvoje? Ir kaip kitų suaugusiųjų elgesys paveikia jų elgesį? Į globos namus vaikai patenka socialiai pažeisti, dažnas iš jų yra nusivylęs mūsų, suaugusiųjų, elgesiu“, – kalbėjo J.Blinstrubaitė ir pabrėžė, kad Kėdainių rajone yra tik viena socialines paslaugas teikianti įstaiga vaikams, likusiems be tėvų globos.
Paklausta, ar centre augančių vaikų elgesys pastaruoju metu prastėja, Socialinės paramos skyriaus vedėja tikino to negalinti ir nenorinti teigti. O ir dėl specializuotų institucijų poreikio „sunkiems“ centro vaikams, pasak jos, sprendžia ne Socialinės paramos skyrius.
„Yra atliekamas socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir socialinių paslaugų teikimo plano peržiūros. Kaip priversti centro globotinius eiti į mokyklą? Gydytis? Tai turi būti komandinio darbo rezultatas, recepto vienareikšmiško visiems gyvenimo atvejams nėra“, – paaiškino J.Blinstrubaitė.
Skundų iš globotinių dėl centro darbuotojų veiksmų nei žodžiu, nei raštu savivaldybė nėra gavusi.
