„Vienas iš tokių siūlymų – sukurti sąsajas tarp Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro su pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, gydytojų onkologų ir kitais registrais, ir kad su vaikais dirbančios įstaigos turėti prieigą nemokamai gauti informaciją ne tik apie nuteistus asmenis už seksualinius nusikaltimus, bet ir tuos asmenis, kurie įtariami nusikaltimais“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė R.Šalaševičiūtė.
Tuo pačiu ji teigė, kad seksualinių nusikaltėlių registro minties nėra visiškai atsisakoma – bus žiūrima, ar situacija gerėja įdiegus ministerijų pasiūlytus pakeitimus.
„Nebuvo pasakyta, kad šiandien kategoriškai pasakome – registro nebus. Buvo mintis, kad pirmiausia reikia įvertinti galimybes keisti situaciją nuo esamų registrų sąsajos iki nusikaltusių asmenų priežiūros ir kontrolės, ir, jei tai neveiks ar blogai veiks, situacija negerės, pratęsti diskusijas apie registro steigimą“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovė.
Anot R.Šalaševičiūtės, Lenkijos pavyzdžiu Lietuvoje steigti atviro visuomenei seksualinių nusikaltėlių registro neleistų asmens duomenų apsaugos reikalavimai.
„Asmens duomenų apsaugos inspekcijoje praktiškai mums buvo pasakyta, kad Lietuvoje griežčiausiai reglamentuota duomenų apsauga, duomenys, jei jie būtų prieinami plačiajai visuomenei, toks duomenų skelbimas prieštarautų asmens duomenų apsaugai Lietuvoje“, – sakė parlamentarė.
Daugelyje šalių seksualiniams nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, taikomos papildomos ribojimo priemonės, ypač darbo su vaikais srityje.
Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis teigė, kad seksualinių nusikaltėlių galimybes atidurti tarp vaikų sumažins Darbo inspekcijai suteikta prieiga prie esamo nusikaltėlių registro ir prievolė šiuo aspektu tikrinti įstaigas.
„Darbo grupė priėjo prie tokios nuomonės, kad į subjektų, turinčių teisę tikrinti šit jautrų sąrašą, būtų įtraukta Darbo inspekcija. Tarnybos pareigūnai, kurie tiesiogiai dirba su darbdaviais, planinių patikrinimų metu pateikia jiems klausimynus, kuriuose šitie klausimai dabar atsispindės. Tai labai efektyvi prevencinė priemonė išvengti bet kokio buvusio seksualinio nusikaltėlio kontakto su vaikais“, – teigė E.Jurkonis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė tvirtino, kad numatoma įvesti periodinį tikrinimą, ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys nedirba su vaikais, šiuo metu toks patikrinimas numatytas tik įsidarbinant.
„Dabar numatyta darbdavio prievolė patikrinti prieš darbą, ar nėra teistumo, tačiau nebuvo periodiškumo. Dabar siūloma pataisa, kad darbdavys turėtų prievolę patikrinti ne rečiau kaip du kartus per metus, nes tie duomenys gali kisti“, – kalbėjo V.Augienė.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė skeptiškai įvertino siūlomas priemones, atsisakius seksualinių nusikaltėlių registro idėjos.
Anot jos, seksualinius nusikaltimus padarę asmenys tikrai nesidarbins švietimo įstaigose, bet ieškos kitų būdų prieiti prie vaikų – savo gyvenamoje aplinkoje, per pažintis internete ir panašiai.
„Iš to ką šiandien girdžiu, nesuprantu, kokio apsaugos priemonės numatytos būsimoms aukoms. Vis dėlto registras – savotiška bausmės dalis, ir tai nėra visam gyvenimui nuosprendis. Mes matome, kad kitose šalyse teismas įpareigoja tam tikram laikotarpiui šito žmogaus pavardę skelbti registre. Šiandien tose mūsų diskusijoje pranyksta bendruomenė, pranyksta vaikas, girdime kažkokius tarnybinius perdėliojimus“, – kalbėjo K.Mišinienė.
R.Šalaševičiūtė buvo iškėlusi idėją steigti seksualinių nusikaltėlių registrą, kuris būtų plačiau prieinamas visuomenei, nes dabartinio nusikaltimus padariusių asmenų registro informacijos teikimas yra ribotas.
Remiantis Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga, atskiri seksualinių nusikaltėlių registrai yra sukurti JAV, Kanadoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.
Daugelyje kitų Europos šalių seksualiniai nusikaltimai registruojami kartu su kitais kriminaliniais nusikaltimais arba jų registravimas sudaro neformalų „registrą“. Daugelyje šalių seksualiniams nusikaltėliams, atlikusiems bausmę, taikomos papildomos ribojimo priemonės, ypač darbo su vaikais srityje.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, maždaug vienas iš penkių vaikų tampa vienokio ar kitokio seksualinio smurto auka.
