Atskleidė, kokį šalutinį poveikį patyrė žmonės, Lietuvoje paskiepyti nuo COVID-19

Tarnybos žiniomis, tarp paskiepytųjų nebuvo tokių, kurie susidūrė su retu ar itin retu šalutiniu poveikiu – laikinu veido paralyžiumi ar ūmia alergine reakcija.

„Dažniausiai nustatytos nepageidaujamos reakcijos buvo skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, karščiavimas bei šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas, pažasties patinimas ar skausmingumas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje“, – atsakyme 15min teigė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Imunitetas susidaro ne iškart

Pasak jos, dažniausiai minėtos reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo per keletą dienų.

„Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, karščiavimas, dažniau pasitaikė po antros skiepo dozės“, – pridūrė A.Tautvydienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aistė Tautvydienė

Pasak jos, pranešimų, jog po antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo kas nors Lietuvoje būtų užsikrėtęs minėtu virusu, tarnyba negavo.

VVKT atstovė pažymėjo, kad imunitetas nuo COVID-19 susidaro ne tuoj pat po pasiskiepijimo antrąja doze.

Paskiepytieji gali būti ne visiškai apsaugoti, iki kol po antrosios dozės suleidimo praeis 7-14 parų.

„Paskiepytieji gali būti ne visiškai apsaugoti, iki kol po antrosios dozės suleidimo praeis 7-14 parų.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmieji paskiepytieji antrąją vakcinos dozę gavo anksčiausiai šių metų sausio 21 dieną, laikotarpis, per kurį tikėtinas apsaugos nuo COVID-19 ligos susidarymas pirmiems paskiepytiems asmenims dar nepraėjęs“, – tvirtino A.Tautvydienė.

Vakcinų saugumas stebimas ir toliau

Informacijos apie tai, kad kas nors pasiskiepijęs antrąja COVID-19 vakcinos doze būtų susirgęs COVID-19, teigė neturinti ir SAM.

Tiesa, ministerija nurodė, jog abiejų COVID-19 vakcinų – kompanijų „Moderna“ ir „Pfizer“ bei „BioNTech“ – saugumas bei nauda ir toliau tiriami.

Ilgalaikis saugumas ir nauda visai populiacijai Europoje bus tiriamas nepriklausomais vakcinų saugumo tyrimais.

„Abiejų šiuo metu rinkoje esančių vakcinų saugumas yra toliau stebimas pagal iš anksto suderintą planą tebevykstančiuose poregistracinio saugumo tyrimuose (saugumas bus stebimas 2 metus).

Taip pat vykdomi papildomi saugumo tyrimai Europoje, kuriais stebimas vakcinų vartojimas kasdienėje praktikoje.

Ilgalaikis saugumas ir nauda visai populiacijai Europoje bus tiriamas nepriklausomais vakcinų saugumo tyrimais, kuriuose dalyvaus pasirinktos ES šalys“, – atsakyme dėstė SAM.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vakcina nuo COVID-19

Klinikos tęsia revakcinaciją

Santaros ir Kauno klinikos taip pat teigė nežinančios tokių atvejų, kad kas nors, pasiskiepijęs nuo COVID-19 antrąjį kartą, šią ligą būtų pasigavęs ir susirgęs.

Revakcinacija Kauno klinikose

+2

„Kauno klinikose revakcinacija vis dar vyksta. Sausio 26 dienos duomenims, antrąja vakcinos doze paskiepyti 1582 darbuotojai“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė.

Revakcinaciją nuo COVID-19 tęsia ir Santaros klinikos.

„Iš Vilniaus regiono stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kurių vakcinavimą organizuoja VUL Santaros klinikos, antrąjį skiepą iki sausio 27 dienos jau yra gavę 4293 asmenys.

Sausio 28-ąją vakcinavimas tęsiamas, antrąjį skiepą gaus dar daugiau nei 1000 asmenų. Nė vienam iš jų nepasireiškė sudėtingos nepageidaujamos reakcijos“, – atsakyme 15min išdėstė Klinikų Komunikacijos tarnyba.

Revakcinacija Santaros klinikose

Vakcinacija negali lemti užsikrėtimo

Iki sausio 28 dienos imtinai gydymo įstaigos antrąja COVID-19 vakcinos doze paskiepijo 15 756 gyventojus.

Kol kas pakartotiniam skiepijimui naudojama tik „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. Jos veiksmingumas – 95 proc.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Pfizer“

Koronavirusas nėra sudedamoji „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos dalis, tai yra, skiepijant užkratas nesuleidžiamas ir vakcinacija negali lemti užsikrėtimo virusu.