15min Tyrimų skyrius šią savaitę skelbė, kad dar būdamas Vyriausybės kancleriu, A.Stončaitis atsisakė tikrintis vadinamuoju „melo detektoriumi“ – poligrafu.
Vis dėlto artimas tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio bendražygis gavo priėjimą prie įslaptintos informacijos, žymimos „visiškai slaptai“ žyme. Įstatymai numato, kad leidimas dirbti su slapta informacija turi būti išduodamas tik besąlygiškai patikimiems ir abejonių nekeliantiems asmenims.
Tyrimo metu atskleista, kad apie A.Stončaičio ryšius ir veiksmus, kėlusius abejonių, duomenų turėjo bent kelios tarnybos.
Ši informacija iki šiol yra įslaptinta, o dalis jos susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, išaiškėjusiais tiriant buvusio Kauno apskrities policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.
Plačiau apie tai galite skaityti I-oje tyrimo „Išjungtas“ melo detektorius dalyje, taip pat – II-oje šio tyrimo dalyje.
Užsiminė pats
Apie tai, kad kreipėsi tiek į Generalinę prokuratūrą, tiek į VSD, trečiadienį Antikorupcijos komisijos posėdyje užsiminė ir pats A.Stončaitis.
„Mano yra kreipimaisi tenai“, – posėdyje pareiškė komisijos pirmininkas.
Jis atmetė siūlymą nusišalinti nuo pareigų, ką siūlė septyni komisijos nariai, priklausantys valdančiosioms jėgoms.
Jie siūlė A.Stončaičiui nusišalinti, kol šis neatsakė į žiniasklaidos klausimus ir kol opozicinės partijos neįvertino jo galimybių toliau eiti šias pareigas.
Atskleista valstybės paslaptis?
„Toks kreipimasis po publikacijų pasirodymo yra gautas ir jis yra vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka, ir į jį bus atsakyta“, – 15min ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Kreipimosi turinio teisėsauga sako šiuo metu negalinti detalizuoti, tačiau teigė, kad kreipimasis pradedamas pavadinimu „dėl valstybės paslapties atskleidimo“.
„Taip – pavadinimas, bet detalesnio turinio aš tikrai negaliu pakomentuot“, – tvirtino viešąjį interesą ginančios institucijos atstovė.
Dar mažiau sako pagrindinė šalies saugumo institucija.
„Taip, esame gavę Seimo nario Algirdo Stončaičio paklausimą dėl viešojoje erdvėje paskleistos informacijos. Į jį atsakysime teisės aktų nustatyta tvarka“, – 15min teigė VSD atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė.
Ką gali ir ko negali Seimo pirmininkė?
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen 15min teigė, kad į žiniasklaidos keliamus klausimus A.Stončaitis turi atsakyti, o jį į pareigas delegavusios opozicinės partijos priimti „atitinkamus“ sprendimus.
Parlamento vadovė tuo pačiu tvirtino neturinti įgaliojimų imtis realių veiksmų prieš skandalo epicentre atsidūrusį Antikorupcijos komisijos pirmininką.
„Noriu dar kartą priminti, kad Seimo pirmininkas nei skiria, nei atšaukia komisijų ar komitetų pirmininkus. Tą sakiau kilus klausimams dėl kai kurių komitetų pirmininkų, tą sakau ir šiuo atveju“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto, būtent ji 2020 metų gruodį yra išdavusi šiuo metu galiojantį A.Stončaičio leidimą dirbti su slapta informacija dar 2019 metais atliktos VSD patikros pagrindu.
„A.Stončaičio atveju buvo kreiptasi į Valstybės saugumo departamentą dėl informacijos, ar galima išduoti jam leidimą ankstesnio jo kandidatūros tikrinimo (jam dirbant kitoje institucijoje) pagrindu. 2020 m. lapkričio 26 d. gauta VSD teigiama išvada. Vadovaudamasi šia VSD išvada, Seimo pirmininkė 2020 m. gruodžio 3 d. Seimo nariui A.Stončaičiui išdavė leidimą dirbti su įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Slaptai“, – 15min informavo Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.
Teoriškai V.Čmilytė gali kreiptis į VSD dėl papildomo patikrinimo dėl A.Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau to daryti, panašu, nesiruošia.
„Šiuo metu Seimo pirmininkė išvykusi. Grįžusi įvertins teisines ir politines galimybes spręsti situaciją. Kadangi jau yra iniciatyvų svarstyti šį klausimą Seimo komitetuose, abejotina, ar reikia dubliuoti komitetų darbą. Be to, tikimės, kad ir pats Stončaitis pasiaiškins“, – 15min tvirtino Seimo vadovės atstovė spaudai.