„Šiuo atžvilgiu ypač reikšmingos sutelktos visų suinteresuotų valdžios institucijų pastangos užtikrinant operatyvų ir kokybišką naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su EŽTT sprendimais bylose L. prieš Lietuvą ir Paksas prieš Lietuvą, (...) parengimą ir įgyvendinimą“, – teigiama Karolinos Bubnytės parengtoje ataskaitoje. Šį dokumentą pirmadienį turėtų svarstyti Vyriausybė.
Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai sukritikavo Lietuvą dėl draudimo keisti lytį ir paragino priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.
Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai sukritikavo Lietuvą dėl draudimo keisti lytį ir paragino priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.
Dėl ilgai neįgyvendinamų sprendimų šiais dviem atvejais Lietuvai pritaikyta vadinamoji sustiprintos priežiūros procedūra.
Civilinis kodeksas įtvirtina teisę pakeisti lytį, tačiau ši nuostata praktiškai neveikia, nes Seimas jau daugiau kaip 10 metų nepriima tai reglamentuojančio įstatymo. Dėl to Lietuva dar 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Strasbūro teismas 2011 metais nusprendė, kad Lietuva pažeidė R.Pakso teises, uždraudusi šiam iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu.
K.Bubnytė ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindiniai Strasbūro teismo sprendimai galėtų būti verčiami į lietuvių kalbą. Tokias galimybes apsvarstyti Ministrų kabinetas pirmadienį pavesti specialiai sudarytai darbo grupei.
Praėjusiais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre sulaukė mažiau skundų prieš Lietuvą nei užpernai.
2014 metais prieš Lietuvą buvo pateiktos 387 peticijos, 2013 metais – 428, pranešė Teisingumo ministerija.
Iš penkių su Lietuva susijusių bylų, kuriose EŽTT priėmė sprendimus dėl esmės, trijose nustatė konvencijos pažeidimus.
