„Įvairios institucijos ir organizacijos neskiria resursų arba neturi motyvacijos atverti savo duomenis. Objektyviai analizuojant, tai yra dėl to, jog duomenų savininkai neturi pakankamo duomenų raštingumo, jog suprastų, kokią naudą jie gali gauti ir kam reikia tuos duomenis atverti“, – BNS sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis.
Visgi, pasak jo, net ir išsprendus duomenų raštingumo problemas, lieka privačių duomenų apsaugos ir duomenų kokybės iššūkiai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo duomenimis, Lietuva 2019 metais įvertinta kaip mažiausiai pažengusi EBPO valstybė atveriant duomenis, esanti paskutinėje, 32-oje, vietoje, surinkusi 0,35 balo iš vieno galimo.
E.Čivilio teigimu, šie rezultatai, „deja, tokie, kokia yra situacija Lietuvoje“. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad yra ir gerų pavyzdžių: Finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Registrų centras ir kitos institucijos, sudariusios galimybę patogiai pasiekti savo duomenis. Veikia ir bandomoji atvirų duomenų portalo versija.
Be to, pasak jo, šiuo metu derinamos duomenų atvėrimo rekomendacijos, kurios bus tvirtinamos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu.
„Pastarosios kardinaliai keis duomenų atvėrimo procesą, orientuojantis į išreikštą poreikį ir automatizuotus procesus bei įtvirtins organizacinę struktūrą institucijose – turės būti skiriamas institucijos atvirų duomenų koordinatorius, atsakingas už duomenų atvėrimo veiklas“, – sakė viceministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje taip pat suburta duomenų darbo grupė, kuri padeda sėkmingai įgyvendinti atvirų duomenų iniciatyvą, vykdomos įvairios iniciatyvos šia tema.
Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis yra sakęs, jog duomenų atvėrimas yra svarbus prioritetas, tačiau būtina išspręsti problemas, susijusias su kompensavimu institucijoms už šiuos duomenis.
Registrų centras, savo ruožtu, teigia, kad daugiau savo tvarkomų duomenų atverti jis galės išsprendus teisės aktų pakeitimo klausimus, dėl ko tariamasi su registrus valdančiomis ministerijomis.
Itin lėtą duomenų atvėrimą Lietuvoje kritikuoja ir nevyriausybinės organizacijos: skaidrumo siekiančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas yra sakęs, jog apie duomenų atvėrimo svarbą kalbama jau seniai, tačiau tai vyksta itin lėtai.
