Lietuvos bitininkai skambina pavojaus varpais – kokybišką lietuvišką medų gali išstumti pigūs, abejotinos kokybės pakaitalai iš Kinijos ar Ukrainos.
Pasak Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ atstovo, biomedicinos daktaro Justino Kretavičiaus, kinai į Europą jau daug metų tiekia pigią medaus klastotę, pagamintą iš cukraus. Lietuvos vartotojai šią klastą gana lengvai atpažįsta iš deginto cukraus (karamelės) prieskonio.
Nuo 2017 m. į Europos rinką besiveržiantys ukrainiečių medaus tiekėjai – dar rimtesnis iššūkis Lietuvos vartotojui ir gamintojui. Pasak bitininko, ukrainiečių medus yra tikras, bet neretai neatitinka Europos maisto saugos ir sveikatos standartų.
„Patikrinus, medus būna grąžinamas į Ukrainą, jei aptinkama antibiotikų. Be to, ukrainiečiai naudoja Europoje nesertifikuotų, rusiškų pesticidų. Jų sunku aptikti, bet vartodamas tokį medų, žmogus vietoj naudos kenkia savo sveikatai“, – teigia biomedicinos daktaras. Jo nuomone, tikrinimai turėtų būti griežtesni, o nuobaudos – labiau atgrasančios.
Kokį medų geriau pirkti?
Blogiausia, kad abejotinas Ukrainos medus vis vien po truputį gali nukonkuruoti lietuvišką, nes yra pigesnis. Lietuvos bitininkams tenka parduoti medų supirkėjams pigiau nei už savikainą.
„Mūsų savikaina, norint išlaikyti visas naudingąsias medaus savybes, yra 2,40 euro už kilogramą. Tuo metu iš ukrainiečių supirkėjai kilogramą gauna po 1,50 euro. Belieka paraginti vartotoją netaupyti iš medaus. Sutaupote vos eurą kitą per metus, betgi sveikatos sąskaita“, – pažymi dr. J.Kretavičius.
Geriau pirkti medų tiesiai iš bitininkų, o perkant iš turgaus ar parduotuvės, saugiau imti ne supirkėjų, o „trumposios tiekimo grandinės“ medų, ant kurio pakuotės nurodomas pats medų patiekęs bitininkas ir jo kontaktai.
Sveikesnis medus yra tamsesnių atspalvių, jame gausiausia antioksidantų. Patartina rinktis kietą, ne kreminį medų (palenkus indą, forma turi išlikti nepakitusi), bet dar pakankamai minkštą, kad galima būtų pakabinti šaukštu. Skystas medus gali būti sveikas, bet jo skystinimas turi būti teisingai atliktas.
Pirkėjui rekomenduojama ant pakuotės patikrinti medaus kilmės šalį. Gamintojai „gudrauja“ – parduoda medų iš trečiųjų šalių, bet prie jo primaišo apie pusę procento Europoje surinkto medaus ir etiketėje nurodo: „ES ir ne ES šalių medaus mišinys“. Taip sudaromas įspūdis, kad medus yra pusiau vietinis, pusiau atvežtinis, nors beveik visas jis tokiu atveju bus atvežtinis ir abejotinos kokybės, atskleidžia G.Kretavičius.
Pasak profesionalių bitininkų atstovo, taip pat turėtų būti privalu nurodyti botaninę medaus kilmę ir laboratorijoje patikrinti, ar ji nurodyta teisingai. Geriausias medus – laukinis ir mišrus, tuo metu medus iš Ukrainos dažnai būna monokultūrinis (saulėgrąžų, rapsų).
Kas geriau – „tepus riebalų mišinys“ ar lašiniai?
Pigūs kokybiškų produktų pakaitalai pasiekia ne tik medaus lentynas. Tendencija kartojasi kituose sektoriuose.
Artėjant Velykoms lietuviams jau sukėlė klausimų pigūs Ukrainos vištų kiaušiniai. Ir Lietuvos ūkininkai, ir gyvūnų mylėtojai vartotoją įspėja: juos padėjo prasčiausiomis sąlygomis laikomos vištos, nuo dažnai pasitaikančių ligų gydomos vartotojui žalingomis, ES neleistinomis priemonėmis.
Tuo metu Lietuvos pieno gamintojai suka galvą, kaip su savo kokybiška produkcija konkuruoti su iš Lenkijos vežamu pienu iš miltelių, jau nekalbant apie sviestą ar sūrį imituojančius tepiuosius riebalų mišinius, kur didesnę dalį dažnai sudaro iš Afrikos atvežto ir perkaitinto augalinio aliejaus riebalas.
„Pusfabrikačiais žmonės maitinasi. O kas ištyrė, kokios pasekmės organizmui vartojant tokį maistą? Kiek kancerogeninių medžiagų yra tokiuose perkaitintuose aliejuose? Geriau jau natūralius kiaulių riebalus ant duonos pasitepti“, – komentuoja Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Pienininkų atstovas, šiuo metu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kandidatuojantis į Europos Parlamentą, teigia, kad sudarius palankesnes sąlygas ūkininkų kooperacijai ir išlyginus jų gaunamas išmokas su Europos vidurkiu, įmanoma kalbėti apie konkurencingą Lietuvos pieno sektoriaus ateitį.
Priešingu atveju tendencijos nepavyks perlaužti, be to, ūkiai toliau stambės, o mažieji šeimos ūkiai jau ir dabar nebepajėgdami konkuruoti traukiasi iš pienininkystės žemėlapio.
„Tik jeigu pienininkai susivienys, kartu atsispirs supirkėjų ir prekybininkų diktatui, tada dar galima išsaugoti natūralią lietuvišką pienininkystę. Kitaip greitai valgysime vien sintetinį maistą“, – įspėja J.Vilionis.
B. Ropė: Europa dar tik pradeda atsigręžti į Lietuvos poreikius
Europos Sąjunga (ES), ilgą laiką ignoravusi ūkininkų priminimus apie žadėtą išmokų suvienodinimą, po truputį keičia retoriką. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pirmą kartą atsiradus aktyviam Lietuvos atstovui Broniui Ropei, ši ES institucija pagaliau atsigręžė į Baltijos šalių ūkininkams duotus pažadus ir derybose dėl naujo ES biudžeto užėmė Lietuvai palankią poziciją.
Tai tiesiogiai veikia Lietuvos vartotojų perspektyvą valgyti sveikesnį maistą už labiau prieinamas kainas, jau nekalbant apie žemės ūkio svarbą visos šalies ekonomikai.
„Europa tik dabar pradeda pripažinti mus lygiais sau. Turėjome garsiai pareikšti apie savo teisę nebūti antros rūšies vartotojais ir antros rūšies žemdirbiais. Laikomės tų pačių europinių reikalavimų, o išmokos – daug mažesnės, nei kitiems. Todėl mūsų rinka prasčiau apsaugota nuo nekokybiškų prekių iš ne ES šalių. Išmokų paskirtis – atpiginti maisto produktus vartotojams, subsidijuojant ūkininkus. Kad geri maisto produktai parduotuvėse būtų įperkami, būtina užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas ūkininkams“, – teigia B.Ropė.
Anksčiau ne kartą pasisakęs už pieno ir kitų žemės ūkio sektorių situacijos gerinimą, išrūpindavęs Lietuvai palankius sprendimus, šį kartą europarlamentaras kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonių medaus sektoriui apsaugoti nuo pigių ir mažiau kokybiškų pakaitalų iš trečiųjų šalių.
Pasak B.Ropės, supirkimo kainų smukimas žemiau už savikainą gresia bankrotu Lietuvos bitininkystei. „Ypač skaudžiai tai atsilieptų tam, kam bitininkystė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis“, – pažymi europarlamentaras.
„Europos Komisija jau turi patirties, kaip spręsti panašias problemas. Anksčiau pavyko sušvelninti krizę pieno sektoriuje, kai ūkininkų vos neprivedė prie bankroto kainų nuosmukis. Klausiu Komisijos, ar jai yra žinomos analogiškos problemos bitininkystės sektoriuje ir kokių priemonių bus imtasi, kad jos būtų išspręstos“, – užklausoje teiraujasi B. Ropė, atkreipdamas dėmesį į nesaugiai ūkininkaujančių trečiųjų šalių bitininkų daromą žalą vartotojų sveikatai ir Lietuvos bitininkystės ateičiai.
Antrosios kadencijos Europos Parlamente siekiantis, pirmuoju numeriu į LVŽS sąrašą įrašytas B.Ropė pasisako už Ukrainos integraciją ir glaudesnę prekybą su ES. Europarlamentaras tik pabrėžia, kad ukrainiečiai, jungdamiesi į Europos tautų šeimą, privalo laikytis tų pačių standartų, kaip ir ES šalių žemdirbiai.
„Linkiu Ukrainai kuo greičiau pasirengti įstoti į ES. Tada šalies žemdirbiams priklausys tokios pat išmokos, bet ir reikalavimai produkcijai turi būti lygūs, kad ji būtų tokia pat saugi pirkėjui. Tada konkurenciją bus galima laikyti sąžininga, labiau bus apsaugotas ir žmogus, ir gamta“, – pažymi europarlamentaras.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos
