Atviras laiškas Lietuvos vadovams: pilietybės išsaugojimas – valstybės saugumo užtikrinimui

„Ciniška Rusijos Federacijos agresija kaimyninės Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei žaibiškai sutelkė ir sujungė lietuvių diasporą. Pasaulio lietuviai masiškai teikia peticijas ir atvirus laiškus įvairių lygių užsienio šalių valdžios institucijoms, inicijuoja ir gausiai jungiasi į masinius protestus bei piketus, finansiškai remia kariaujančią ir prieglobsčio kitose šalyse ieškančią Ukrainos tautą. Pasaulio lietuvių bendruomenės ir lietuvių diasporos profesionalai aktyviai skatina užsienio verslą pasitraukti iš Rusijos rinkos, vengti Rusijos produktų ir paslaugų bei atsisakyti investicijų Rusijoje. Neabejotina, kad Lietuvos visuomenė ir diaspora imtųsi neatidėliotinų priemonių vienodai gindama ir palaikydama savo tėvynę – Lietuvą.

LR Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės interpretavimas neatspindi realių Lietuvos ir jos diasporos santykių (…). Neatitinka ir Lietuvos valstybės strateginių saugumo bei gerovės valstybės tikslų.

Įvairiais skaičiavimais per 30 Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko daugiau kaip milijonas Lietuvos piliečių. Šie LR piliečiai baigė studijas geriausiuose užsienio universitetuose, sėkmingai dirba ir dėsto užsienio šalyse, sukūrė šeimas, verslus ir profesionalų klubus. Didžiausios lietuvių diasporos grupės gyvena Jungtinėje Karalystėje, JAV, Norvegijoje, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, ir kitose užsienio šalyse. Dauguma šių piliečių su neramumu seka įvykius kaimyninėje Ukrainoje ir lieka neabejingi savo artimiesiems Lietuvoje“, – rašoma laiške.

Lietuvių diasporos primena, kad 1992 m. priimtos LR Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ interpretavimas neatspindi realių Lietuvos ir jos diasporos santykių, neįvertina darbais rodomo noro kartu kurti saugią ir grėsmėms atsparią Lietuvą bei išlaikyti nepertraukiamą teisinį ryšį su Lietuva. Neatitinka ir Lietuvos valstybės strateginių saugumo bei gerovės valstybės tikslų.

2019 m. gegužės 26 d. referendume dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo, net 72.35 proc. LR visuomenės dalies nuo dalyvavusiųjų skaičiaus pritarė LR pilietybės išsaugojimui, įgijus kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Tuo tarpu, šiam LR Konstitucijos straipsnio pakeitimui pritarė net 94.75 proc. balsavusiųjų LR diplomatinėse atstovybėse užsienyje.

„Reziumuojant, LR pilietybės išsaugojimo svarbą 2019 m. palaikė absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės ir užsienio diasporos. Dėl suintensyvėjusios ir naikinančios Rusijos agresijos kaimyninės šalies atžvilgiu bei pareigos ginti tėvynę, šiandien lietuvių tauta yra dar labiau susivienijusi. Tuo pačiu plačiai po pasaulį pasklidusių tautiečių galimybė įgyti kitų šalių pilietybes, išsaugant gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, lemia Lietuvos diasporos balso svorį tarptautiniu lygiu. Apgailestaujame, kad ankstesniame referendume keltas klausimas nebuvo priimtas dėl per mažo dalyvavusiųjų piliečių skaičiaus.

Nepaisant darbais rodomo diasporos noro kartu kurti saugią ir grėsmėms atsparią Lietuvą bei aiškaus Lietuvos visuomenės ir diasporos noro išsaugoti nepertraukiamą teisinį ryšį su Lietuva, ginti ir padėti tėvynei agresijos atveju, neigiamų Lietuvos migracijos ir gimstamumo tendencijų, dėl politinės valios stokos LR pilietybės išsaugojimo klausimas lieka neišspręstas“, – teigiama laiške.

„Lietuvos valdžios institucijos ir teismai, daug metų nekeisdami pozicijos dėl 1992 m. priimtos LR Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės ir interpretacijos, kuri neatspindi realių Lietuvos ir jos diasporos santykių, darbais rodomo noro kartu kurti saugią ir grėsmėms atsparią Lietuvą, kasdien praranda išsilavinusius, darbingus, gabius ir patriotiškus LR piliečius, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos agresiją Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei, pareigą užtikrinti Lietuvos saugumą ir atsparumą išaugusiai grėsmei, būtinybę remti ir stiprinti nepertraukimą Lietuvos diasporos teisinį ryšį su Lietuva prašome atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad būtina rasti būdus, kaip išsaugoti LR pilietybę gimimu ją įgijusiems šalies piliečiams, išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiems kitos užsienio valstybės pilietybę, numatant LR Pilietybės įstatyme atskirą atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.

Daugybinės pilietybės įteisinimas tik dar labiau sustiprins Lietuvos valstybės saugumą ir atsparumą grėsmėms ateityje.

Šiandien teisę išsaugoti LR pilietybę turi asmenys, ištremti ar išvykę iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. bei jų palikuoniai. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas yra svarbus ne tik išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., bet ir jų palikuoniams, pačios Lietuvos saugumui, gerovei, karinei, finansinei ir politinei paramai agresijos atveju. Pažymėtina ir tai, kad ankstesnės kartos lietuvių diasporai LR Seimas įtvirtino atskirą atvejį dėl jos kovos už Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Tikimės, kad LR Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas visapusiškai įvertins galimybę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę naujai diasporos kartai. Daugybinės pilietybės įteisinimas tik dar labiau sustiprins Lietuvos valstybės saugumą ir atsparumą grėsmėms ateityje“, – rašo laiško autoriai.