Komiteto pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė teigė, kad statybininkai, pagal sutartį turintys gauti 4,7 mln. litų, dabar dalį darbų galėtų atlikti ir nemokamai.
„Įspūdis tikrai liūdnas. Galvoju, kad kol bus baigta, kad galėtų gyventi premjeras, trečias žmogus valstybėje, tikrai reikės dar ne pusės milijono. (...) Aš tikėjausi geresnio rezultato. Bet matau, kad šiam premjerui per šią kadenciją įsikelti šansų labai mažai“, – pasibaigus ekskursijai po 620 kvadratinių metrų dviaukštį namą žurnalistams sakė L.Graužinienė.
Baigiamo įrengti pastato viduje dar nesutvarkyti laiptai, nėra židinių, santechnikos, šviestuvų, lauke nesutvarkyta aplinka.
Anot L.Graužinienės, pamačius bendrą pastato vaizdą ir žinant, kiek į jį sudėta pinigų, kyla daug klausimų.
„Mums klausimų kelia kiekiai ir kainos, žemės griovimo darbai ir kiti dalykai abejotini“, – tvirtino Audito komiteto pirmininkė. Ji pareiškė, kad premjero rezidencijos rekonstrukcija yra tipiškas pavyzdys, kaip Lietuvoje leidžiami investicijoms skirti pinigai.
„Praktiškai padidintos kainos, prirašyti kiekiai: žemės darbai, pamatai, griovimo darbai, kurių neįmanoma patikrinti, didžiausios kainos“, – vardijo parlamentarė.
Rekonstrukcijos dokumentus nagrinėjęs Audito komiteto narys „tvarkietis“ Andrius Mazuronis sudarė abejotinų darbų lentelę. Jam įtarimų sukėlė, kad sklypo plano korektūra atsiėjo 30 tūkst. litų, įskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM), interjero projektas – 44 tūkst. litų, ardymo darbai – beveik 290 tūkst. litų.
A.Mazuronis apskaičiavo, kad už vieną kvadratinį fasado apšiltinimo su tinku metrą sumokėta 367 litai. Parlamentarus nustebino, kad vidaus elektros šviestuvams su medžiagomis numatyta 167 tūkst. litų, 8 lauko šviestuvams – 55 tūkst. litų.
Labiausiai stebinančiu dalyku A.Mazuronis pavadino rūsio sienos restauraciją – 35 kvadratinių metrų akmenų sienai išleista beveik 43 tūkst. litų.
L.Graužinienė teigė, kad jos vyras namie tokią sieną padarė pigiau ir gražiau. Parlamentarė neslėpė, kad jai nepatiko keraminės plytelės, socialdemokratas Bronius Bradauskas priekaištavo, kad sustatytos prastos durys ir paprasčiausi plastikiniai langai.
Parlamentarams rekonstrukciją aprodęs Ministro pirmininko tarnybos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Domanskis pabrėžė, kad šiame pastate nuo 1990–ųjų niekas negyveno, namas stovėjo „tuščias, suvargęs, aplūžęs“. Sovietiniais metais jame buvo trys butai.
A.Domanskis neigė, kad darbų ir medžiagų kainos buvo padidintos. „Kol kas neviršijome nė vienos kainos, numatytos pagal projektą“, – garantavo jis.
Valdininkas sakė, kad prieškariu statyto namo rekonstrukcija pradėta 2006–2007 metais. Į parlamentarų priekaištus, esą prasidėjus krizei ir kritus statybos darbų kainoms buvo galima nusiderėti, jis atsakė, kad rangovas parinktas viešojo konkurso būdu, bendrovė „Senovė“ pasiūlė mažiausią kainą, todėl ir buvo atrinkta.
„Jeigu nutrauktume sutartį, turėtume mokėti 40 tūkst. litų netesybų“, – sakė A.Domanskis.
Be to, anot jo, šių metų vasarį, palyginti su 2007 metų vasariu, statybininkų įkainiai esą buvo smukę vos 1,4–1,5 procento. Ministro pirmininko tarnybos darbuotojo teigimu, tai rodo oficialūs Statistikos departamento duomenys.
„Gal jūs sapnuojat, kolega“, – negalėjo patikėti Audito komiteto narys konservatorius Kazimieras Uoka.
A.Domanskis pabrėžė, kad rezidencija tvarkoma ne konkrečiam žmogui, o premjerui, kuris eis pareigas. Valdininkas teigė, kad nei buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, nei dabartinis Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, nei jų žmonos dėl rekonstrukcijos nėra išsakę jokių pageidavimų ar pasiūlymų.
„Niekas mums nesako, ką daryti. Nei šis, nei anas premjeras nėra su manimi susitikęs ir davęs kokių nors nurodymų“, – tvirtino Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Dabartinė Ministro pirmininko tarnyba pabrėžia, kad rezidencijos statybos planai parengti 2006 metais, tuo metu suprojektuota ir pasirašytos darbų atlikimo sutartys už 4,5 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta ir darbų atlikta 2007–2008 metais, kai Vyriausybei vadovavo G.Kirkilas, o Vyriausybės kancleris buvo Valdemaras Sarapinas.
„Tai nebaigta statyba, kokių yra ne viena Lietuvoje ir kurias Vyriausybė stengiasi pirmiausia baigti, nes nebaigta statyba yra didelis neūkiškumas“, – teigiama dabartinio Ministro pirmininko tarnybos pareiškime.
Praėjusių metų pabaigoje priėmus sprendimą baigti rezidencijos statybas, esą buvo peržiūrėtos statybų kainos ir sumažintos 220 tūkst. litų.
Dviejų aukštų premjero rezidencijos pirmame aukšte bus įrengta drabužinė, svetainė, tualetai. Antrame aukšte yra du vaikų kambariai, miegamasis ir svečių kambarys, rūsyje įrengta nedidelė pirtis, sūkurinė vonia. Name bus židinys ir žiemos sodas.
Rekonstruojama ministro pirmininko rezidencija priklauso Vyriausybei. Šis 620 kvadratinių metrų su rūsiu namas statytas 1938–1939 metais.
Rezidencija su prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Algirdo Brazausko gyvenamaisiais namais yra saugomoje Turniškių zonoje. Tuo metu dabartinis butas, kuriame gyvena A.Kubilius su žmona Rasa, yra kitapus Vadovybės apsaugos departamento saugomos teritorijos.
