E.Gustas nenori būti atsakingas
„Taip, buvo paminėta Ūkio ministerija dėl konsolidavimo, bet turėkite omenyje, kad už konsolidavimą atsakingos yra visos institucijos, kurios yra atsakingos. Buvo paminėta netgi 11 darbo grupių, tai vienuolika ministerijų dirbo su šiuo planu“, – sakė E.Gustas.
Pasak jo, atsakomybė už nepavykusią konsolidaciją krinta ir Seimui, nes jis atsakingas už įstatymų leidybą.
„Tam, kad konsoliduotume ir kitus dalykus, visų pirma reikia, kad būtų priimti tam tikri sprendimai, įstatymų pakeitimai Seime. Galiu paminėti urėdijų garsųjį skandalą, kai buvo iš esmės ne konsoliduotos urėdijos, bet įrašytas konkretus skaičius. Galiu paminėti istoriją su regioninės aplinkos apsaugos departamentais, kai konsolidacija būtent neįvyko Seime“, – kalbėjo ministras.
Galiausiai jis pripažino, kad Ūkio ministerija vis dėlto turėjo būti koordinuojanti institucija.
„Dalinai kritika ir teisinga, nes ne viską pavyko padaryti, kas buvo suplanuota“, – pripažino jis.
Išvardijo darbus
Vėliau Ūkio ministerija skubiai parengė E.Gusto komentarą, kuriame ministras vardija nuveiktus darbus.
Ministras primena, kad 2013 m. Ūkio ministerija už 28,3 tūkst. eurų viešųjų pirkimų būdu pirko nepriklausomų ekspertų paslaugas – jie parengė Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planą. Pasitelkti ekspertus esą buvo būtina, kad būtų užtikrinta nešališka ir objektyvi nuomonė.
„Iki šios dienos įgyvendinta 16 institucijų veiklos optimizavimo sprendimų, dar 10 sprendimų įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų projektų pateikta Seimui.
Kalbėdamas labai konkrečiai, galiu konstatuoti, kad iki šios dienos bendras faktinis priežiūros institucijų skaičius sumažėjo 7 institucijomis – nuo 57 iki 50. Daug tai ar mažai? Mano nuomone, šis skaičius galėtų būti ir gražesnis.
Ūkio ministerija savo „namų darbus“ atliko sąžiningai ir laiku. Mums buvo pavesti konsolidavimo sprendimai vartotojų apsaugos ir valstybės pajamų surinkimo srityje.
Pirma, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Nuo šių metų sausio 1-osios veikia atsinaujinusi institucija.
Antra, Audito ir apskaitos tarnyba, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos konsoliduotas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą.
Kalbėdamas apie kitų ministerijų „namų darbus“, turiu paminėti, kad 10 teritorinių visuomenės sveikatos centrų sujungta į vieną Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Jis veiklą pradėjo nuo šių metų balandžio 1 d.
Reikia paminėti, kad, efektyviau perskirsčius priežiūros funkcijų atlikimą, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Ekstremalių sveikatai situacijų centras nebevykdo ūkio subjektų priežiūros.
Be to, Valstybinei darbo inspekcijai buvo perduota Lietuvos darbo biržos atliekama socialinių įmonių veiklos priežiūros funkcija, katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų funkcija iš Susisiekimo ministerijos perduota Teisingumo ministerijai. Optimizuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento teritorinių padalinių bendrosios funkcijos. Ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija dalyvavo įgyvendinant ir priežiūros funkcijų optimizavimo sprendimą: su maistu besiliečiančių medžiagų saugos, higienos, kokybės ir ženklinimo kontrolės funkcija, kurią atliko Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir įgyvendinti kiti institucijų veiklos optimizavimo sprendimai“, – darbus vardija E.Gustas.
Be to, šiuo metu Seime svarstomas Statybų įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma mažinti statinio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams tikrinančių institucijų skaičių nuo 15 iki 8.
Taip pat baigiami suderinti teisės aktų projektai, numatantys keletą sektorių apimančio reguliuotojo steigimą sujungus Ryšių reguliavimo tarnybą, Valstybinę kainų energetikos kontrolės komisiją ir Valstybinę energetikos inspekciją.
Prezidentė metiniame pranešime apie Ūkio ministeriją pasisakė taip: „Verslą kontroliuojančių institucijų mažinimo planui Ūkio ministerija išleido beveik 30 tūkst. eurų, 11 darbo grupių pagal jį rengė teisės aktus. Grandiozinės pertvarkos finalas – visiškas fiasko“.
Pranešimą konspektavo
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministeriją šalies vadovė barė už nesugebėjimą konsoliduoti aukštąsias mokyklas, už nepakankamą teikiamo išsilavinimo kokybę.
„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų. Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – rėžė šalies vadovė.
A.Pitrėnienė sakė prezidentės metinį pranešimą konspektavusi ir atidžiai klausiusi.
„Dar reikės padirbėti su šia ataskaita ir atsižvelgti į prezidentės išsakytas mintis. Jos visos buvo teisingos. Aš lygiai taip pat galvoju, kad mes turime problemų ir turime per daug aukštojo mokslo institucijų, mes per daug mokyklų turime. Dėl emigracijos, dėl kitų priežasčių, vaikų ir jaunimo mažėja labai sparčiai, o institucijos tai lieka, infrastruktūra tai lieka, žmonės dirba. Nori visi darbo ir nori uždirbti ir tai yra problema“, – sakė A.Pitrėnienė.
Pasak jos, švietimo sektoriuje prezidentė išsakė tris pagrindines problemas – nevykstantį aukštojo mokslo konsolidavimą, prastą patyčių prevenciją ir menką mokymo kokybę.
Tačiau ministrė tikina, kad uždaryti mokyklas ar universitetus labai sunku. Pasak jos, ministerija gali tik susodinti visus prie stalo ir bandyti įtikinti jungtis. „Darbas vyksta, taip nėra, kad to nebūtų“, – sakė ministrė.
A.Pitrėnienė tikina, kad su patyčiomis reikėtų pirmiausia kovoti suaugusiems ir paklausti savęs, ar jie patys iš ko nors nesityčioja. Vien programos mokyklose esą vaikų elgesio nepakeis, jei jie patyčias matys televizijoje, politikų debatuose, internete.
„Šventai priimu ir pasirašau po kiekvienu kritikos žodžiu ir dirbame šiose srityse visose“, – sakė ji.
J.Požela: „Siekiu nacionalinio susitarimo“
Prezidentė metiniame pranešime sukritikavo ir sveikatos apsaugos sistemą.
„Optimizavimo planų įgyvendinimas aplenkė ir šalies gydymo įstaigas. Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios.
Lietuvoje ligų prevencijai skiriama 2 kartus mažiau lėšų nei Europos Sąjungos vidurkis“, – sakė ji.
Taip pat prezidentė piktinosi, kad Seime stringa dar pernai rugsėjį pasiūlyti gydymo įstaigų vertinimo kriterijai ir priemonės eilėms pas gydytojus sutrumpinti.
Aš turiu ambiciją suburti politines partijas nacionaliniam susitarimui dėl sveikatos apsaugos. Manau, kad sutarus dėl gairių darbas galės būti kryptingesnis.
Sveikatos apsaugos ministras J.Požela tikina, kad prezidentės kritika visiškai pagrįsta.
„Aš manau, kad buvo teisingos pastabos išsakytos. Mes jas žinome ir girdime ne vienerius metus, o turbūt jau dešimtmetį tiek iš Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek iš Europos Komisijos. Visiškai aišku, kad mes išsiskiriame iš kitų valstybių dideliu skaičiumi lovadienių ir pačių lovų skaičiumi. Faktas, kad reikia efektyvinti sistemą“, – sakė jis.
J.Požela aiškino jau pasirašęs Sveiktos įstaigų ketvirtojo restruktūrizavimo etapo planą, kuriame numatyta šiemet lovų sumažinti 2,3 tūkst. Dabar lovų yra apie 25 tūkst.
Taip pat regionų gydymo įstaigoms numatytas planas, kaip pereiti prie mažųjų ligoninių modelio, kai įstaigose liks vidaus ligų skyriai ir slauga.
„Aš manau, kad svarbu ir, kur aš turiu ambiciją, tai turiu mintį suburti politines partijas nacionaliniam susitarimui dėl sveikatos apsaugos. Manau, kad sutarus dėl gairių darbas galės būti kryptingesnis“, – sakė ministras.
Jis tikisi, kad toks susitarimas gali būti pasirašytas rugsėjį.
