Pasak ministro, Latvijos piliečiai referendume apgynė savo valstybinę kalbą ir baltiškos kultūros tęstinumą.
„Tai yra Latvijos valstybingumo pasiekimas, kuriuo Latvija gali pagrįstai didžiuotis, o mes, lietuviai, ir visos kitos tautos privalome gerbti“, – sekmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime cituojamas A.Ažubalis.
Kartu jis pabrėžia, kad Baltijos valstybės visada gerbė ir toliau puoselės kultūrinę bei kalbinę įvairovę, tačiau tai niekam nesuteikia teisės klibinti valstybės ir tautos pamato – valstybinės kalbos.
Pasak URM, nacionalinis referendumas dėl Konstitucijos pataisų įstatymo projekto pademonstravo nuoseklų demokratijos principų laikymąsi ir pagarbą piliečių konstitucinėms teisėms ir laisvėms Latvijoje.
Latvijoje šeštadienį referendume už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai balsavo 22,5 proc. piliečių, o prieš – 77,22 procento. Referendume balsavo 70,37 proc. gyventojų.
Lietuvos URM pažymi, kad referendumo rezultatai rodo, jog Latvijos piliečiai lieka ištikimi veikiančios savo šalies Konstitucijos nuostatoms. Latvių kalba lieka vienintele valstybine kalba, kurios konstitucinis statusas yra latvių tautinio tapatumo ir valstybingumo pagrindas.
