Seimui prisistatydamas A.Antanaitis gyrėsi esąs lietuvių kalbos profesionalas, kaip žurnalistas ne kartą apdovanotas už švarią kalbą.
„Kaip žurnalistas su daugeliu iš jūsų esu bendravęs ir turbūt nė vienas negalite pasakyti, kad kurio neišklausiau, spaudžiau, smaugiau, neleidau pasisakyti, primečiau šališką nuomonę ar nepagarbiai elgiausi. Man regis, per septyniolika metų aš tos nuodėmės nesu padaręs. Ir pagarbos bei atidaus įsiklausymo principų laikyčiausi ir komisijoje, kuri yra kolegiali institucija“, – iš Seimo tribūnos sakė A.Antanaitis.
Jis tikino nesuprantantis, kodėl pusė komisijos narių dar iki pradedant dirbti pareiškė juo nepasitikintys. A.Antanaitis sakė, kad jam tai primena Sovietų Sąjungą.
Mano pozicija yra tokia: priešus reikia versti draugais, – sakė A.Antanaitis.
„Situacija man primena Sovietų Sąjungą, kai buvo smerkiamos knygos jų dar neperskaičius“, – teigė jis.
Be to, kandidatas į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkus neigė turintis išankstinę nuomonę dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose.
„Niekur niekada jokiomis aplinkybėmis, jokiame tekste, jokioj laidoj nesu išsakęs savo nuomonės dėl trijų šitų raidžių“, – teigė A.Antanaitis.
Tuomet konservatorius Mantas Adomėnas pacitavo alkas.lt publikaciją, kur Seimo nariai buvo išvadinti kalbos išdavikais.
„Esu vienas iš dviejų alkas.lt leidėjų, tačiau esu atsakingas tik už audio ir video dalį. Nieko negaliu ir nesikišu į tekstinę dalį. Aš tą sąrašą pamačiau, kai buvo pasakyta, kad aš jį sudariau. Ne aš tą sąrašą sudariau. Neturėjau galimybės nei jį išimti, nei įdėti. (...) Man tokie sąrašai yra nepriimtini“, – teigė A.Antanaitis.
„Mano pozicija yra tokia: priešus reikia versti draugais“, – pridūrė jis ir pareiškė, kad net yra prašęs šį sąrašą iš portalo išimti.
Tuomet konservatorius Gabrielius Landsbergis pasiteiravo, kokia yra A.Antanaičio nuomonė dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose.
Kandidatas į komisijos pirmininkus atsakė, kad šiuo klausimu jis dar negali pasisakyti, nes nėra išklausęs ekspertų nuomonės ir argumentų.
Balsuos po susitikimo
Antradienio Seimo darbotvarkėje buvo numatyta per vieną dieną atšaukti dabartinės komisijos narius, paskirti naujuosius, iš pirmininkės pareigų atleisti dabartinę vadovę Daivą Vaišnienę ir balsuoti dėl naujojo pirmininko paskyrimo. Tačiau opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai paprašė neskubėti ir leisti prieš balsavimą susitikti su komisijos nariais. Todėl antradienį vyko tik pateikimas, o balsuojama bus kitą savaitę.
Seimo salėje pateikiant siūlymą tvirtinti naujos sudėties komisiją, konservatorius Audronis Ažubalis teiravosi, kodėl komisijoje nėra profesionalių kalbininkų, liberalė Aušrinė Armonaitė domėjosi, ar komisijos pirmininku tapęs A.Antanaitis sugebės objektyviai priimti sprendimus, kai jau yra pasisakęs dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose, o jo vadovaujamame portale Seimo nariai išvadinti kalbos išdavikais.
Taip pat buvo klausiama, kodėl kartu nėra teikiamas kandidatas į komisijos pirmininko pavaduotojus, nors tai turėjo būti padaryta.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša tikino, kad kol kas niekas nepanoro. Jis taip pat pripažino, kad dar nesuburtos komisijos darbą jau apsunkina pusės būsimų narių abejonės dėl A.Antanaičio kompetencijos.
„Tai yra apsunkinimas. Tai yra ne tai ir ne tai, ir ne tai, kaip turėtų būti daroma“, – kalbėjo E.Jovaiša. Pasak jo, nėra normalu, kad kandidato į komisijos pirmininkus gabumai vertinami dar jam nė nepradėjus dirbti.
Liberalė: „Labai neramu“
Nors pateikimo procedūra įvyko be trukdžių, Seimo salėje netrūko nenorinčių komisijos performuoti.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tikino negalinti balsuoti už naujos komisijos tvirtinimą, nes jai neramu dėl tolimesnės kalbos priežiūros.
„Kalbos reguliavimas ir kalbos kontrolė gali tapti dešiniojo ultranacionalizmo įrankiu. Aš matau visas prielaidas tam. Visas prielaidas, kalbant apie tą kandidatūrą, kurią mes matome, kuri bus pateikta vadovauti kalbos komisijai. Taigi tikrai negaliu balsuoti. Nuoširdžiai labai neramu, kas vyksta ir kas vyks su lietuvių kalbos kontrolės politika mūsų šalyje“, – kalbėjo liberalė.
„Valstietis“ Seimo narys Arūnas Gumuliauskas šią repliką priėmė asmeniškai: „Čia tikrai kažkaip nesitikėjau sulaukus tokio amžiaus, kad man tokį epitetą klijuos“.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rugsėjį išrinko naujosios VLKK narius, tačiau komisijos sudėtį, kaip ir vadovybę, turi tvirtinti Seimas. Švietimo ir mokslo komitetas VLKK pirmininku siūlo skirti A.Antanaitį – slaptame balsavime jis nugalėjo dabartinę komisijos vadovę kalbininkę D.Vaišnienę.
Svarstant kandidatūras „valstiečių“ pasiūlytą A.Antanaitį aštriai kritikavo opozicijos atstovai, keldami klausimus tiek dėl jo kompetencijos, tiek dėl darbo portale alkas.lt.
Seimo komitetui renkant naują VLKK jos sudėtis keitėsi iš esmės. VLKK nariais perrinkti Albina Auksoriūtė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, D.Vaišnienė ir Rasuolė Vladarskienė. Naujais nariais išrinkti Daiva Aliūkaitė, A.Antanaitis, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Andrius Utka, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė ir Vilma Zubaitienė.
Iš viso VLKK sudaro 17 narių, tačiau vienas paskirtas anksčiau. VLKK nariai skiriami penkeriems metams.
Naujoji komisija gali turėti didelės įtakos sprendimams dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose, nes VLKK yra ekspertinė įstaiga sprendžiant asmenvardžių klausimą.
Komisijos pirmininku siūlomas A.Antanaitis šiuo metu dirba portalo alkas.lt leidėju ir redaktoriumi, jis anksčiau būdamas „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistu kartu dirbo ir europarlamentaro Valentino Mazuronio patarėju, šiam faktui išaiškėjus pareigų atsisakė.
