Kaip penktadienį informavo laboratorija, nuo praėjusių metų vasario NVSPL buvo paskirta koordinuoti bei vystyti koronaviruso ligos sekoskaitos tyrimų sistemą. Tačiau nuo gegužės 1-osios šalyje atšaukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, nustojo galioti ir operacijų vadovo-sveikatos apsaugos ministro įsakymai, leidžiantys naudoti pacientų mėginius sekoskaitos tyrimams bei apmokėti už juos.
NVSPL pabrėžia, kad pernai ji įdiegė naują didelio našumo sekoskaitos įrangą bei automatizuotas mėginių paruošimo sistemas didelio masto sekoskaitos tyrimams atlikti.
„NVSPL turi našiausią Lietuvoje įrangą, kuri leistų atnaujinti sekoskaitos tyrimus, jeigu tokia būtų politinė valia ir būtų priimti atitinkami sprendimai“, – sakė įstaigos vadovas Danas Bakša.
Anot pranešimo, sekoskaita yra vieni sudėtingiausių genetinių tyrimų, neatsiejami nuo sudėtingo laboratorinio paruošimo, didelio duomenų kiekio bei metodų įvairovės, o NVSPL pradėjus koordinuoti šiuos tyrimus, jų atlikta per 40 tūkst., buvo išvystytas ir logistikos tinklas, leidžiantis operatyviai surinkti ir paskirstyti mėginius laboratorijoms visoje Lietuvoje.
NVSPL medicinos genetiko Luko Žemaičio teigimu, sekoskaitos tyrimus laboratorija mato kaip vienus reikšmingiausių aptinkant naujas pavojingas atmainas bei kontroliuojant epidemiologinę situaciją.
Anot jo, laboratorija šiuo metu įgyvendina infrastruktūros plėtros projektą, bus įsigyjata nauja šiems tyrimams reikalinga įranga, tobulinami tyrimų etapai, numatoma bendradarbiauti ir su užsienio sekoskaitos laboratorijomis.
Statistikos departamento duomenimis, pastarosiomis savaitėmis užsikrėtimų skaičius Lietuvoje auga – šiuo metu 100 tūkst. gyventojų per dvi pastarąsias savaites tenka 173,4 atvejo, o teigiamų testų rodiklis perkopė trečdalį nuo visų atliktų tyrimų. Per pastarąją parą nustatyta daugiau nei 700 COVID-19 atvejų.
Pandemijos piko metu šių metų vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
