Nelegalūs miestą darkantys grafičiai Vilniuje tapo neįveikiama problema. Nors karas terliotojams buvo skelbtas ne kartą ir ne du, už rankos sučiuptas vos vienas kitas, o buvusio miesto tarybos nario Algio Ramanausko-Greitai triukšmingai paskelbtos „solomono“ gaudynės apskritai baigėsi fiasko.
Dabar situaciją sugalvota pakeisti baudžiant niekuo dėtus namų savininkus, kitaip sakant, aukas paversti kaltininkais.
Įspūdingos sumos
Pernai Vilniaus policija sulaukė 76 pranešimų apie turto sugadinimą apipaišant grafičiais pastatų fasadus, į komisariatus buvo pristatyti 29 asmenys, pradėta 15 ikiteisminių tyrimų.
Sumos, išleidžiamos terlionių valymui nuo pastatų ar uždažymui – įspūdingos. Kasmet Vilniaus savivaldybė tam skiria iki 0,5 mln. Lt, dar apie 100 tūkst. Lt skiriama valyti sostinės tiltams, viadukams, požeminėms perėjoms.
Jeigu tenka nuvalyti dažais apipiltą paminklą, savivaldybė papildomai išleidžia po 24 Lt už kv.m. Sutartis su tokius darbus vykdančia bendrove baigiasi gegužės 18-ąją.
Po to visa atsakomybė bus užkrauta pastatų savininkams arba naudotojams. Jie patys privalės nuvalyti arba uždažyti nelegalius grafičius. Tokia nuostata yra miesto tarybos patvirtintose Statinių tinkamos priežiūros taisyklėse. Savivaldybė prižiūrės tik jai priskirtus pastatus ir tuos, kurie neturi šeimininkų.
Žada aklai nebausti
Juk daugiabučio sienas gali apipaišyti tame pačiame name gyvenantys vaikai. Tai gal jie bus suinteresuoti nebeterlioti, jeigu jų tėvams teks sumokėti ir už nuvalymą, ir baudą, – aiškino Gražina Žiemininkienė.
Vis dėlto savivaldybės atstovai žada, kad nepuls aklai bausti pastatų nenusivaliusių žmonių. Pirmiausia bus paraginta susitvarkyti, įspėta ir tik tada išrašyta bauda.
„Juk daugiabučio sienas gali apipaišyti tame pačiame name gyvenantys vaikai. Tai gal jie bus suinteresuoti nebeterlioti, jeigu jų tėvams teks sumokėti ir už nuvalymą, ir baudą. Mes žiūrime ir iš šitos pusės, galbūt tai bus savotiška prevencija“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Pastatų administravimo poskyrio vedėja Gražina Žiemininkienė.
Tačiau ar tokiu būdu pavyks mieste išnaikinti terliones, vis dėlto abejojama. „Ir dabar susidaro įspūdis, kad grafitininkai pamėgę tas pačias vietas, o kai jos nuvalomos, jie „padėkoja“ už nuvalymą ir vėl paišo ten pat. Todėl kartu turėtų vykti ir prevencinis darbas, numatytos vietos legaliam piešimui, konkursai, taip paišytojų energiją kreipiant ten, kur tai galima daryti legaliai“, – kalbėjo G.Žiemininkienė.
Šiuo metu sostinėje yra numatytos septynios vietos, kur grafičius galima piešti legaliai. Tai požeminės automobilių aikštelės, perėjos, Neries prieplaukoje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų (iš Olimpiečių gatvės pusės). Tačiau norint piešti čia legaliai, reikia gauti savivaldybės leidimą.
Pirmoji – Klaipėda
Uostamiestis pirmasis paskelbė, kad dėl ištepliotų sienų bus baudžiami pastatų šeimininkai. Tačiau baudos jie išvengs, jei pastebėję terliones, iš karto praneš policijai. Vos apie tai paskelbus, klaipėdiečiai sukruto – policija gavo kur kas daugiau pranešimų apie grafičius. Reidus, kurių metu bus fiksuojami pastatai, apipaišyti grafičiais, ketinama pradėti balandį.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Taip „išpuošta“ daugybė Vilniaus senamiesčio sienų. |
