Šioje byloje Registrų centras yra apskundęs Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo nurodyta su užsieniečiu susituokusiai Lietuvos pilietei išduoti santuokos sudarymo įrašą su jos pageidaujama pavarde, kurioje yra raidė „ć“ su užsienio kalboje naudojamu diakritiniu ženklu.
Bylos duomenimis, Panevėžio Civilinės metrikacijos biuras 2019-aisiais atsisakė tenkinti Slovėnijoje susituokusios lietuvės prašymą motyvuodamas, kad jos pasirinktos pavardės neįmanoma įrašyti, nes joje esančių raidžių nėra klaviatūroje ir suteikė sutuoktiniams naują pavardę.
„Suteikė abiems sutuoktiniams naują identitetą, kurio jie nepageidauja ir kas absoliučiai neatitinka tarptautinės formuojamos praktikos asmens tapatybės ir žmogaus teisių bylose“, – rašoma teismo medžiagoje.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ir toliau ketina gyventi užsienyje, nori ten susilaukti vaikų ir juos auginti, todėl turint skirtingas pavardes sutuoktiniams atsirastų kultūrinių ir socialinių suvaržymų dėl šeimos vientisumo.
Byloje atsakovu esantis Registrų centras teigia, kad piliečio vardas asmens dokumentuose privalo būti rašomas valstybine kalba, bendrinės lietuvių kalbos tartį atitinkančiais lietuviškais rašmenimis.
„Jeigu dokumentas išduotas užsienio valstybės, tai perrašomas pagal lietuvių kalbai artimiausią tarimą ir paprastai jam suteikiamas lietuviškas gramatinis pavidalas. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai į oficialius dokumentus perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui pagal 1CAO taisykles, t. y. be diakritinių ženklų“, – argumentuoja Registrų centras.
Jo atstovai taip pat tvirtino, kad teismas neatsižvelgė į išvadas, jog nėra techninės galimybės įrašyti ne lietuviškas raides į gyventojų registrą dėl naudojamos koduotės.
„Apeliantė mano, kad techninės galimybės įrašyti ne lietuviškas raides į Gyventojų registrą nėra todėl, kad teisinis reglamentavimas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, o ne diakritiniais ženklais. Siekiant įvykdyti teismo sprendimą, pirmiausiai reikėtų pakeisti teisinį reguliavimą, o tik po to atitinkamai pakeisti ir visą valstybės duomenų kodavimo sistemą“, – nurodoma teismo nutartyje.
Registrų centro skaičiavimais, galimybė registruose ir informacinėse sistemose įrašyti asmenvardžius su visais lotyniškų raidžių diakritiniais ženklais pareikalautų apie 2 mln. eurų investicijų į registrų ir sistemų atnaujinimą, jis užtruktų mažiausiai dvejus metus.
Duomenis iš Registrų centro registrų ir informacinių sistemų gauna ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Valstybinė ligonių kasa, Lietuvos policija, Statistikos departamentas, todėl ir jos turėtų investuoti į savo turimų sistemų atnaujinimą, kad būtų pasirengusios priimti ir „perskaityti“ asmenvardžius su diakritiniais ženklais.
Registrų centro teigimu, tokios situacijos gali sukelti problemų sklandžiam asmens dokumento išdavimui, piliečių galimybėms gauti paslaugas, išmokas ar pašalpas.
Registrų centro Teisės departamento vadovė Ingrida Danėlienė sako, kad šis klausimas privalo būti sprendžiamas valstybės lygiu, nes šiuo metu žmogus gali apginti savo teisę į originalų vardą ir pavardę tik kaskart kreipdamasis į teismą.
„Manome, kad šis asmenvardžių klausimas turėtų būti sprendžiamas valstybės lygiu, formuojant vieningą precedento galią turinčią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ypač tol, kol valstybėje nėra priimti atitinkami įstatymai. Tai svarbu pirmiausia patiems žmonėms, o ne tik Registrų centrui bei kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, – BNS atsiųstame komentare teigė I.Danėlienė.
Valstybinės įmonės atstovai sako susiduriantys su dviprasmiška situacija, kai privalo vykdydami teismų sprendimus registruose bei informacinėse sistemose įrašyti lotyniško pagrindo asmenvardžius su kitų kalbų diakritiniais ženklais, nors nacionalinė teisė aiškiai sako, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.
Dabartinė centro dešinės valdančioji koalicija yra įsipareigojusi siekti įstatymais įteisinti „asmenvardžių rašybą pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis“. Šiuos klausimus žadama svarstyti pavasario sesijoje.
