„Nepriklausomai nuo galimos tyrimų baigties, norisi atsiprašyti Lietuvos žmonių už prarastą pasitikėjimą teisingumu. Ne tik tų, kurių bylose galimai priimti neskaidrūs sprendimai, bet visų, kurie tikėjo teisingumo vykdymu ir pasitikėjo teismais“, – rašoma teismo pareiškime.
„Suprantame, kad teks daug ir sunkiai dirbti, kad atstatytume tai, kas buvo sugriauta“, – teigiama jame.
Teismas paragino diskutuoti dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą, peržiūrėti Teisėjų etikos kodekso taikymo, interesų deklaravimo praktiką, teikti siūlymus dėl administravimo stiprinimo.
LAT taip pat pareiškė, kad prasidėjus bylai nuo „grėsmingų komentarų apie supuvusią sistemą ir ją užvaldžiusią korupciją“ nukentėjo sąžiningai dirbantys teisėjai.
„Todėl lygiai taip pat reikia atsiprašyti tų sąžiningai ir atsakingai dirbančių teisėjų, kurie nukentėjo dvigubai“, – teigiama pranešime.
Anot teismo, korupcijos skandalas neturi nubraukti sistemos pokyčių skaidrinant ir atveriant teismus, spartinant bylų nagrinėjimą, gerinant sprendimų motyvavimą, tobulinant teisėjų elgesį procese, o šie pokyčiai vyko dirbant sudėtingiausiomis sąlygomis, didžiausiu darbo krūviu, esant neadekvačiam finansavimui ir mažiems atlyginimams.
„Norisi tikėti, kad visi pasiūlymai dėl teismų veiklos tobulinimo atitiks Konstitucijos prasmę. Negalima klaidinti visuomenės apie esminį ar platų priimtų teismų sprendimų peržiūrėjimą, kurį neva patys teismai turėtų inicijuoti. Tokios galimybės, nepažeidžiant Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos, tiesiog nėra“, – tvirtina Aukščiausiasis Teismas.
„Teismai pripažįsta savo klaidas ir pasirengę jas taisyti, o sąžiningai dirbantiems teisėjams reikia visuomenės palaikymo. Suteikite jį“, – rašoma pareiškime.
Naujausiais duomenimis, teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti 33 asmenims, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir šešiems advokatams, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.
Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
Visas LAT pranešimo tekstas
Praėjusios savaitės įtariamos korupcijos įvykiai sukrėtė visuomenę. Nepriklausomai nuo galimos tyrimų baigties, norisi atsiprašyti Lietuvos žmonių už prarastą pasitikėjimą teisingumu. Ne tik tų, kurių bylose galimai priimti neskaidrūs sprendimai, bet visų, kurie tikėjo teisingumo vykdymu ir pasitikėjo teismais. Nusivylimas, sutrikimas šiuo metu aiškiai jaučiamas teisininkų bendruomenėje. Nesiekiame išplauti savo munduro. Suprantame, kad teks daug ir sunkiai dirbti, kad atstatytume tai, kas buvo sugriauta. Diskutuokime dėl visuomenės atstovų įtraukimo į teisingumo vykdymą, peržiūrėkime Teisėjų etikos kodekso taikymo, interesų deklaravimo praktiką, teikime siūlymus dėl administravimo stiprinimo.
Kiekvienas turi dirbti savo darbą: teisėjai – nagrinėti bylas, pareigūnai ir prokurorai – kovoti su nusikaltimais, net jei juos įvykdo teisėjai. Todėl įvykusi sulaikymo operacija rodo, kad pareigūnai darbą atlieka ir dėl to nė vienas teisingumui atsidavęs teisėjas negalėtų priekaištauti. Kas yra neadekvatu – tai vėlesnė sutirštinta reakcija, smerkianti visą teismų sistemą. Todėl lygiai taip pat reikia atsiprašyti tų sąžiningai ir atsakingai dirbančių teisėjų, kurie nukentėjo dvigubai. Pirma, dėl nusivylimo, atsiradusio po žinios apie galimai nesąžiningus kolegas. Antra, nuo grėsmingų komentarų apie supuvusią sistemą ir ją užvaldžiusią korupciją. Dažnas savęs paklausia – ką aš šioje sistemoje veikiu ir ar tikrai turiu jaustis kaltas visiems. Demoralizuoti ir demotyvuoti žmones, ypač pareiškimais iš šalies, labai paprasta, tačiau pritraukti ir išlaikyti – sudėtinga.
Kuriamas įspūdis, jog teismai yra kalčiausi dėl šalį užvaldžiusios korupcijos, ne tik dėl šios situacijos, bet ir todėl, kad skiria išimtinai švelnias baudas už korupcinius nusikaltimus, nė vieno nebaudžia laisvės atėmimo bausme ir pan. Ar gali būti didesnių visuomenės priešų? Galbūt sąmoningai nutylima apie įvykusius pokyčius ir bausmių politikoje, kai už rimtus korupcinius nusikaltimus teismai skiria realias laisvės atėmimo bausmes arba 28 tūkstančius eurų siekiančias sumas.
Teismai visada buvo greta visuomenės ir priimdavo jos kritiką. Teismo nepriklausomumas niekada nebuvo suvokiamas kaip privilegija ar atsietai nuo atsakomybės. Įvykę pokyčiai skaidrinant ir atveriant teismus, spartinant bylų nagrinėjimą, gerinant sprendimų motyvavimą, tobulinant teisėjų elgesį procese ir požiūrį į žmogų nėra vien fasado puošmenos, kaip bandoma pateikti. Priešingai, dirbant sudėtingiausiomis sąlygomis, didžiausiu darbo krūviu, esant neadekvačiam finansavimui ir mažiems atlyginimams, pasiekti įspūdingi rezultatai. Jų neturi nubraukti įtariamos korupcijos skandalas.
Teismai niekada nebus valdomi komandiniais metodais, o lyderystė teismuose nėra tas pats, kas lyderystė pavaldumu grindžiamose organizacijose. Skirtingai nei hierarchinėse ar statutinėse struktūrose, kiekvienas teisėjas yra konstitucinės teisminės valdžios įgaliotojų vykdytojas, kuris asmeniškai priima sprendimą ir atsako už jo rezultatą, nepriklausomai nuo teismų vadovybės nuomonės. Teismo vadovas, kuris bandytų lyderystės metodais siekti kokių nors rezultatų bylose, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstituciją. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos kylančios teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui. Aukštesnės instancijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų.
Norisi tikėti, kad visi pasiūlymai dėl teismų veiklos tobulinimo atitiks Konstitucijos prasmę. Negalima klaidinti visuomenės apie esminį ar platų priimtų teismų sprendimų peržiūrėjimą, kurį neva patys teismai turėtų inicijuoti. Tokios galimybės, nepažeidžiant Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos, tiesiog nėra. Tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinus nusikalstamas veikas galėtų būti peržiūrėtos konkrečios bylos, kuriose tie nusikaltimai padaryti.
Teismai pripažįsta savo klaidas ir pasirengę jas taisyti, o sąžiningai dirbantiems teisėjams reikia visuomenės palaikymo. Suteikite jį, betarpiškai prašoma LAT pranešime.
