Vilniuje dirbantis advokatas Jonas Jasiulevičius antradienį pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti nuosprendį kalėti dešimt metų nuteistam sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pulko vadui, vyresniajam leitenantui Olegui Morkovskiui. Jis, kaip ir dauguma kariškių, Lietuvoje buvo nuteisti už akių.
Sovietų kariškis pripažintas kaltu dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais, draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
O.Morkovskiui inkriminuotas dalyvavimas Spaudos rūmų užėmime, tačiau, pasak advokato J.Jasiulevičiaus, jo ginamajam atvykus, Spaudos rūmai jau buvo užimti, jis turėjo juos tik saugoti, neplanuota, kad jis turėtų dalyvauti jų užėmime.
„Aš jo (O.Morkovskio – BNS) nemačiau, nebendravau, tačiau aš tai darau pagal bylos įrodymus kaip advokatas, mano pareiga. Jis nedalyvavo, bet jam inkriminuojami visi kaltinimo punktai – žmonių sužalojimas ir t.t. Kaltu pripažino, kad esą jis buvo įvykio vietoje, vadovavo, bet jis nieko nevadovavo, ten buvo specialūs pareigūnai, kurie tam vadovavo. Pateiktas kaltinimas prieštarauja įrodymams“ , – BNS sakė advokatas J.Jasiulevičius. Jis nuteistajam buvo valstybės skirtas gynėjas.
J.Jasiulevičius dabar dirba advokatu, prieš daugelį metų jis yra dirbęs teisėju Aukščiausiajame Teisme. Teisininkas mano, kad kuo daugiau teismų instancijų išnagrinės šią bylą, tuo labiau kvalifikuotas bus nuosprendis joje.
Bylos šalys kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui gali pateikti per tris mėnesius nuo kovo 31 dienos, kuomet savo verdiktą paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Dėl advokato J.Jasiulevičiaus paduoto kasacinio skundo dar spręs Aukščiausiojo Teismo atrankos komisija, ji spręs ar priimti gynėjo skundą.
„Kol kas vienas skundas, terminas skundams paduoti baigiasi kitą savaitę“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Lietuvos apeliacinis teismas kovo pabaigoje nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-kai nuteistųjų.
Dviem nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.
Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.
„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – posėdyje yra sakęs teisėjas Ernestas Rimšelis.
„Visi byloje kaltinti ir nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, vykdydami kitos valstybės – TSRS ir TSKP organizacijos politiką, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjo civilius, persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, agresijos ir tarptautinio ginkluoto konflikto metu žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis, juos sunkiai sužalojo, naudojo bauginimo ir teroro priemones, neteisėtai suvaržė ir atėmė jų laisvę, įsakė vykdyti ir vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, pažeisdami Lietuvos tarptautinių sutarčių ir visuotinai pripažintų tautinių papročių dėl karo priemonių nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti ir panaudojo uždraustas karo priemones“, – pabrėžė jis.
G.Ivanovui paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Ankstesniu sprendimu jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
J.Meliui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas padidino trejais metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.
Iš viso, Apeliacinis teismas pakeitė bausmes 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų, bausmės sušvelnintos tik dviem iš jų.
Dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skirtos 37 nuteistiesiems.
Griežčiausia bausmė šioje byloje – 15 metų laisvės atėmimo – yra paskirta iš Pskovo atvykusios 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio, kuris ne tik dalyvavo planuojant įsakymus, bet ir vadovavo Spaudos rūmų užėmimui, pats sužeidė mažiausiai vieną žmogų.
Teismas taip pat panaikino buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui skirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nes jis pernai mirė.
Pirmąkart nuosprendis istorinėje byloje paskelbtas 2019 metų kovo 27 dieną – Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų laisvės atėmimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
