Papildyta 15.14 val. Drąsiaus Kedžio mergaitė turi gyventi su mama Laimute Stankūnaite, pirmadienio popietę paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Teisme iškart po nutarties paskelbimo surengta speciali spaudos konferencija, kurios metu teisėjas Egidijus Laužikas atsakė į žurnalistų klausimus.
Anot teisėjo, byloje nenustatyta sąlygų, dėl kurių galėtų būti apribotos L.Stankūnaitės, kaip motinos, teisės auginti savo dukrą.
 |
| 15min.lt nuotr./Laimutė Stankūnaitė su dukra |
Aukščiausiojo Teismo teisėjai priėmė sprendimą remdamiesi ir Andriaus Ūso baudžiamosios bylos medžiaga: svarbiausia tai, kad jokie įtarimai L.Stankūnaitei joje nebuvo pareikšti.
Aukščiausiasis Teismas įvertino, kodėl mažametė anksčiau yra sakiusi, kad jai geriausia yra gyventi su globėja Neringa. Teigiama, jog mergaitė taip sakė tik dėl materialinio aprūpinimo, kuris tokio amžiaus vaikui atrodo labai svarbus.
Teismui užteko duomenų, gautų Iš L.Stankūnaitės apsaugą užtikrinančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kad galėtų įsitikinti, jog dabar mažametės motina turi visas fizines sąlygas tinkamai auginti ir auklėti savo mergaitę.
Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat pabrėžiama, kad susiklosčiusi situacija neužkerta kelio mažametei bendrauti su artimais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais (D.Kedžio tėvais), tačiau konkrečiai šiuos klausimus turi spręsti vaiko teisių apsaugos specialistai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pripažindamas pagrįstais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas savo vaikams yra pati griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, reiškiančių esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, rašoma LAT atstovės spaudai pirmadienį išplatintame pranešime.
Vertindamas įstatyme nustatytas sąlygas, teismas pabrėžė, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tada, kai tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Aukščiausiasis Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir išskirtinis apribojimas, kurio taikymas galimas tik atsižvelgiant į vaiko interesus ir pagrįstas labai svariais argumentais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (kurio buvo prašoma N.Venkcienės priešieškiniu) gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (vienas jų ar abu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpino ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
LAT įvertino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo, pagal kurią tėvų valdžios ribojimas bus pagrįstas tik tada, kai jis bus atliktas pagal įstatymą, atitiks teisėtą tikslą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio prasme ir bus būtinas demokratinėje visuomenėje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje taip pat pabrėžiama, kad šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir išskirtinis apribojimas, kurio taikymas galimas tik atsižvelgiant į vaiko interesus ir pagrįstas labai svariais argumentais. Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima riboti vaiko motinos valdžią, todėl mergaitės gyvenamoji vieta, užtikrinant jos teisę į šeimos ryšius ir teisę gyventi biologinėje šeimoje, pagrįstai nustatyta su jos motina.
LAT, akcentuodamas baudžiamųjų ir civilinių poveikio priemonių taikymo ypatumus, konstatavo, kad, sprendžiant dėl jų taikymo civilinėje byloje, visi jų taikymui reikšmingi įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar jie surinkti nagrinėjamoje byloje ar pateikti iš kitos bylos (šiuo atveju buvo pateikti teismui duomenys iš baudžiamosios bylos, kurioje pareikšti kaltinimai dėl mažamečio vaiko tvirkinimo) turi būti tiriami ir vertinami vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis aktualiomis proceso teisės normomis, vertino teismų byloje atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą bei konstatavo, kad teismai, spręsdami, jog byloje nėra pakankamai įrodymų daryti išvadą, kad ieškovė galėjo atlikti priešingus jos dukters interesams veiksmus (ar neatlikti reikiamų veiksmų), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismų sprendimų dalies nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad vaiko teisė augti šeimoje, jaučiant meilę bei supratimą, jo teisė būti globojamam tėvų ir draudimas būti išskirtam su tėvais, išskyrus būtinus atvejus, yra įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat kad laikinosios globos tikslas (N.Venckienė yra vaiko globėja) – grąžinti vaiką į šeimą, atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų, dėl kurių būtų galima apriboti motinos valdžią, teismai rėmėsi byloje pateiktomis psichologų išvadomis, jog vaikas dar negali savarankiškai, be niekieno įtakos susidaryti nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ja nesirėmė, taip pat į tai, jog šiuo metu ieškovei (motinai) yra taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės ir tinkamos gyvenimo sąlygos bus užtikrintos tiek vaikui, tiek jo motinai, konstatavo, kad teismų išvados nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove yra teisėtos ir pagrįstos.
Teismas pabrėžė, kad pagal visus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo abejoti, jog mamos ir vaiko ryšys yra pakankamas sveikai vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi. Nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, šeimos gyvenimas apima ir vaiko ryšius su jo artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais, nes jie gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams plėtotis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal byloje esančius duomenis teismai nustatė, jog vaiką ir jo tetą bei senelius sieja artimas, tvirtas emocinis ryšys. Tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina, nepaneigia giminaičių, su kuriais vaiką sieja glaudūs šeiminiai ryšiai, teisės su juo bendrauti.
Pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 7-ių teisėjų kolegija išnagrinėjo mažametės mergaitės buvusios globėjos Neringos Venckienės kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. priimto sprendimo ir 2012 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje.
Kaip žinoma, Kėdainių teismas yra nustatęs, kad mažametė turi gyventi su motina L.Stankūnaite.
Kai aukštesnės instancijos uostamiesčio teisėjai atmetė tuometės vaiko globėjos N.Venckienės skundą, sprendimas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjo.
Fiziškai teismo valia buvo įvykdyta 2012 m. gegužės 17 dieną, kai per specialią teisėsaugos operaciją Garliavoje antstolė Sonata Vaicekauskienė su palyda jėga paėmė mergaitę iš Kedžių namų, perdavė L.Stankūnaitei ir išvežė į konspiracinį būstą.
Mažametė iki šiol gyvena su L.Stankūnaite.
Tačiau N.Venckienė nenuleido rankų ir kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. LAT 2012 m. gruodį nutarė, kad šią bylą turėtų nagrinėti Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija.
LAT šią bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka – posėdžiai nebuvo rengiami, ginčo šalys į teismą nebuvo kviečiamos.
