LAT kolegija pranešė, kad ankstesni nuosprendžiai buvo pakeisti.
A.Paleckio veikos perkvalifikuotos: Aukščiausiasis Teismas patikslino, kad politikas ne šnipinėjo, o dar tik rengėsi daryti šį sunkų nusikaltimą.
Todėl ir bausmė jam sumažinta iki 5,5 metų laisvės atėmimo.
„Gėda! Paliekam salę, ką čia dar klausyti“, – šūkavo ir nusivylimo neslėpė nuteistojo palaikymo pajėgų nariai, visgi iškart persigalvojo: pasiliko išklausyti ir atnaujinto nuosprendžio motyvų.
Aukščiausiasis Teismas A.Paleckio veiką vertina kaip mažiau pavojingą, t. y. ne kaip baigtą šnipinėjimą, o kaip rengimąsi šnipinėti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pusmečiu sušvelnino nuo 2022 m. gegužės mėn. nuteistojo atliekamą jam paskirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo.
„Ką gi, sveikiname, dalyvaujame absurdo spektaklyje“, – pareiškė viena teismo posėdžio žiūrovė. Sumaištį teismo salėje kėlė ir prorusiškas veikėjas Laurynas Ragelskis, taip pat rengęs transliaciją ir komentavęs su A.Paleckio byla net nesusijusius dalykus.
Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašė jį išteisinti ir tvirtina nepažeidęs įstatymų. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija gegužės viduryje išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus.
Anksčiau šią bylą rašytinio proceso tvarka svarstė Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija, tačiau ji balandžio 14 dieną savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei kolegijai.
Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.
Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.
Pasak advokato A. Liutvinsko, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos: užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.
2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą.
Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už 6 tūkst. eurų bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.
Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.
A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė dėl Algirdo Paleckio priimtus teismų sprendimus – pranešimą apie tai 2023-06-23 viešina ir LAT spaudos tarnyba.
2023 m. birželio 23 d. baudžiamąją bylą išnagrinėjusi išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutarė, kad, kitaip nei nustatė prieš tai bylą nagrinėję teismai, nuteistasis A. Paleckis, veikdamas organizuota grupe, tik rengėsi daryti labai pavojingą nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 119 straipsnio 2 dalyje, todėl dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bausmę sumažino.
Veikė organizuota grupe
Byloje A. Paleckis buvo nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams už šnipinėjimą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį.
Teismai nustatė, kad A. Paleckis, veikdamas organizuota grupe su asmeniu, kuriam byla nutraukta, ir užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (RF FST) darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai, vykdydami Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos – FST – užduotį ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį atlygį bei kitokį atlygį (suteiktas sąlygas gyventi atvykus į Rusijos Federaciją, šios šalies nemokamas metines vizas, pagalbą užmezgant kontaktus su politinės partijos ,,Jedinaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) atstovais bei verslo kontaktų suradimą) rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią dvejopo turinio informaciją: ieškojo asmenų, turinčių ryšių ir pažinčių su laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojais, galinčiais atlikti užsienio žvalgybos nurodytus veiksmus Sausio 13-osios byloje įtariamo ir kaltinto J. Melio naudai (pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie šio asmens sveikatos būklę, taip siekti jam paskirtą suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti šio asmens kalinimo sąlygas); taip pat rinko duomenis apie bendrininkams pateiktuose sąrašuose nurodytų asmenų (teisėjų, prokurorų bei kitų su bylos tyrimu susijusių asmenų), susijusių su Sausio 13-osios (bylos Nr. 09-2-031-99) ir kitų baudžiamųjų bylų (susijusių su TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. laikotarpiu) tyrimu ir nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
Ką teigė nuteistojo gynyba
Nesutikdami su byloje teismų priimtais sprendimais, nuteistojo gynėjai teigė, kad teismai, spręsdami, ar A. Paleckis kaltas dėl šnipinėjimo, pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus ir nuteistojo teises. A. Paleckio gynėjų nuomone, nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką procesą ir nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeisti jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2018 m. gruodžio 19 d. surengtos spaudos konferencijos metu pareiškė, kad išaiškintas šnipų tinklas, ir A. Paleckį įvardijo kaip šnipą.
Nuteistojo gynėjai taip pat teigė, kad teismai A. Paleckį už šnipinėjimą nuteisė be teisinio pagrindo, pažeisdami ir Baudžiamojo kodekso nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinių skundų argumentus, nenustatė, kad bylos proceso metu būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso principų ar nuteistojo teisių pažeidimų. Priešingai nei nurodoma skunduose, iš teismų sprendimų turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai atidžiai ištyrė gynybos versiją, jog Rusijos Federacijos piliečio prašymas A. Paleckiui buvo asmeninis, ir motyvuotai ją atmetė, išdėstydami dėl to detalius argumentus. Teismai tinkamai patikrino ir įvertino į bylą pateiktus VSD dokumentus, pažymėjo, kad VSD yra viena iš valstybės institucijų, užtikrinančių nacionalinį saugumą, vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą. Dėl to ji yra kompetentinga pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią, be kita ko, ir analitinio pobūdžio, informaciją apie Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijų veiklą. Vien tai, kad informacija buvo surinkta remiantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, nereiškia, kad ji yra gauta neteisėtai.
Kolegija nenustatė pažeidimų
Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė A. Paleckio teisės į teisingą teismą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo dėl spaudos konferencijos metu teisėsaugos institucijų vadovų išsakytų teiginių. Iš spaudos konferencijos stenogramos matyti, kad spaudos konferencijos metu informuojama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir aiškiai duota suprasti, kad dėl kaltinimo pagrįstumo spręs teismai. Be to, iš stenogramos matyti, kad, teisėsaugos institucijų vadovams dėstant bylos aplinkybes, jų vartotos atsargios formuluotės, tokios kaip „galimai“, „yra duomenų“, o A. Paleckis nurodytas tik kaip šnipinėjimu įtariamas asmuo.
Pasisakant dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nustatyta, kad teismai netinkamai vertino A. Paleckio veiką kaip baigtą nusikaltimą – šnipinėjimą, kvalifikuojamą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, Rusijos Federacijos federalinę saugumo tarnybą dominanti informacija nebuvo gauta, prie jos gavimo realiai nepriartėta, atskleisti tik parengiamieji, organizaciniai veiksmai rengiantis ją gauti.
Veiką vertino kaip mažiau pavojingą
Lietuvos Respublikoje A. Paleckis, susitikdamas su bendrininku Lietuvoje, kalbėdamas su juo, tik aktyviai sprendė, ieškojo kelių, kas galėtų padėti įvykdyti gautą šnipinėjimo užduotį, pranešdavo minėtam Rusijos Federacijos piliečiui ar šio tarpininkui savo tolesnio veikimo planus, tačiau realiai jokios RF FST dominančios informacijos nesurinko.
Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. Paleckio veiką vertino kaip mažiau pavojingą, t. y. ne kaip baigtą šnipinėjimą, o kaip rengimąsi šnipinėti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pusmečiu sušvelnino nuo 2022 m. gegužės mėn. nuteistojo atliekamą jam paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo (į bausmės laiką pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Paleckiui įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.).
