Kaip teigiama LAT nutartyje, prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas teisėją, nevertino vienos svarbios bylos aplinkybės: sprendime, kurio suklastojimu ji ir sekretorė buvo kaltinamos, įrašytos melagingos žinios apie bylos pareiškėjos
kreipimąsi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tokių duomenų byloje nebuvo.
Pasak išplėstinės LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo aptarta ir nebuvo vertinama išteisinamajame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, privalėjo išsamiai šią aplinkybę įvertinti ir padaryti motyvuotas
išvadas dėl šio skundo argumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, apeliacinis instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir jau vien dėl to sprendimas negali būti paliktas galioti.
Antradienį paskelbtoje LAT nutartyje pažymima, kad žemesnės pakopos teismas nepateikė ir aiškių motyvų, paaiškinančių, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Anot LAT, netinkamai buvo vertinami ir įrodymai.
Bylą nagrinėjusi septynių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad priėmus apeliacinę nutartį, po dviejų dienų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taigi teisėjai ir posėdžių sekretorei negali būti priimtas nuosprendis.
Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad senaties terminų suėjimas dar nereiškia, jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų
neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundą nėra aplinkybė, trukdanti dar kartą apeliacine tvarka tikrinti tokio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
Tokiu atveju, pasak LAT, Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas – jį panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
