„Tai istorinis momentas. Trispalvė žymi mūsų tautos valstybingumą. Žemaičių vėliava – Žemaitijos vardo paminėjimo 800-ąsias metines. Šilalės rajono vėliava čia stabtelėjusiems primins, kad sustojo Šilalėje – patriotiškiausiame Lietuvos krašte“, – sakė Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas.
„Džiaugiuosi, kad Šilalės rajone esanti aukščiausia automagistralės vieta pasipuošė valstybės, regiono ir krašto simboliais, kurie tarsi pasakos visiems keliaujantiems apie mūsų identitetą, išskirtinumą“, – mintimis dalijosi viena iš idėjos autorių, Šilalės krašto žemaičių draugijos pirmininkė Jurgita Viršilienė.
Idėja iškelti vėliavas kilo Šilalės krašto žemaičių kultūros draugijai ir Šilalės rajono savivaldybei. Vieta vėliavoms pasirinkta neatsitiktinai – siekiama akcentuoti Pirmosios Lietuvos magistralės – Žemaičio plento ir dabartinės automagistralės Kaunas–Klaipėda istorinę, kultūrinę ir ekonominę vertę visai Lietuvai, Žemaitijos regionui ir Šilalės rajonui.
Įdomu tai, kad Žemaičių plento atidarymo iškilmės lygiai prieš 80 metų surengtos Šilalės rajone, Laukuvos seniūnijoje, ant Šiauduvos piliakalnio. Renginyje dalyvavo ir pats prezidentas Antanas Smetona. Gražus sutapimas, kad svarbiausias šalies kelias virš jūros lygio aukščiausiai yra iškilęs būtent Šilalės krašte, Kaltinėnų apylinkėse, kurios užaugino prezidentą Aleksandrą Stulginskį.
Renginio metu, skambant Tautiškai giesmei, Lietuvos trispalvę iškėlė Šilalės garbės pilietė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė. Iškelti Žemaitijos vėliavą patikėta dviem Žemaitijos rajonų vadovams: Šilalės rajono savivaldybės merui J.Gudauskui ir Tauragės rajono savivaldybės merui Sigitui Mičiuliui. Šilalės rajono vėliavą iškėlė Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Vilniuje, Etninės kultūros globos tarybos narys Virginijus Jocys ir Kaltinėnų seniūnijos seniūnas Antanas Bartašius.
