Nidoje ir Juodkrantėje buvo įrengtos dvi žvejybos iškrovimo vietos, t. y. aikštelės, kur žvejai gali išsikrauti savo laimikį ir privažiuoti prie jūros automobiliu. Dviem projektams įgyvendinti skirta daugiau nei 3 milijonai eurų paramos lėšų, tačiau įtariama, kad tokius statinius galima buvo pastatyti daug kartų pigiau. Be to, pasirodo, kad viena iš pagrindinių projekto funkcijų – laivų ištraukimas iš jūros taip ir neveikia.
Įtariama, kad projektus galima buvo įgyvendinti daug pigiau
Žemės ūkio ministerija skelbė, kad šie projektai pateikti dar 2014 metų, kai Neringos savivaldybės administracija pateikė paraiškas, siekdama gauti paramą žuvininkystės produktų iškrovimo infrastruktūros plėtrai Nidoje ir Juodkrantėje.
Didžiąją dalį investicijų buvo numatyta atlikti atviroje jūroje. Parama savivaldybei pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ buvo skirta 2014-ųjų rugsėjį, tačiau įtariama, kad tokius statinius galima buvo pastatyti daug kartų pigiau.
„Ministerijoje gavus lokalines sąmatas dėl inžinerinių statinių, skirtų žvejybos laivams nuleisti į Baltijos jūrą (pvz. vieno projektų statybinė vertė apie 276 570 tūkst. eurų), kilo įtarimų, jog ES ir Lietuvos nacionalinės paramos lėšos panaudotos netinkamai ir neteisėtais veiksmais galėjo būti padaryta žala ES ir nacionaliniam biudžetui.
Nusikalstamas veiklas galėjo padaryti tiek Neringos savivaldybės administracijos, tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakingi darbuotojai ar tarnautojai, kurie pasikeitus projektams, jų apimtims, projektus leido įgyvendinti, kaip įtariame, paaukštintomis kainomis, pasisavinant dalį skirtos paramos“, – rašoma ŽŪM kreipimesi į Generalinę prokuratūrą bei Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).
Įtarimai atsirado dėl to, kad projekto Juodkrantėje sąmatoje pažymėta, jog projektui iš viso reikia 1,6 milijono eurų. Tačiau nepriklausomų statytojų paskaičiuotoje sąmatoje nurodoma, kad tokius statinius buvo galima pastatyti už maždaug 276 tūkstančius eurų. Vis dėlto, tai yra kaina be įrangos.
Projekto Juodkrantėje sąmatoje didžiausią sumą sudaro laivų ištraukimo įranga, nurodoma, kad ji kainuoja 777 tūkstančius eurų. Projektą įgyvendinus paaiškėjo, kad minėta įranga kol kas žvejai net negali pasinaudoti.
STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Pirmadienį ministerija paskelbė, kad STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪM skundo.
Skelbta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (piktnaudžiavimas tarnyba) ir 182 str. 2 d. (sukčiavimas).
STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Endružytė 15min teigė, kad šiai dienai įtarimai niekam nėra pareikšti.
Skundas taip pat buvo persiųstas ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Ji kol kas sprendžia, ar imtis pirkimų vertinimo.
Žemės ūkio ministras: nė vienas žvejys įrenginiais taip ir nepasinaudojo
Ministerijai kilo įtarimų, mat Neringos savivaldybėje buvo planuojami du projektai, kurie turėjo pagerinti žvejų gyvenimą, sukurti infrastruktūrą, įrengti įrengimus jūroje. Vis dėlto gavus paramą, projektai buvo pakeisti, pastatyti tik du įrenginiai krante, tačiau milijoninė pinigų suma nesumažėjo.
„Neringos savivaldybė įgyvendino du projektus, kurių bendra vertė 3 392 676 Eur. Pagal pirminį projektą turėjo būti įrengtos žvejybos iškrovimo vietos, sutvarkytas elektros ir vandens tiekimas, sudarytos sąlygos žvejams vykdyti kokybišką veiklą, numatyta, kad pagerės darbo sąlygos, bus sudarytos sąlygos žvejybos verslo plėtrai ir konkurencingumo didinimui.
Vėliau projektai buvo pakeisti, pastatyti tik laivų įtraukimo/ištraukimo įrenginiai Baltijos jūroje ties Nida ir Juodkrante. Nors projektai pakeisti, paramos lėšų suma liko ta pati“, – rašoma ŽŪM kreipimesi į prokuratūrą.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigė, kad be to, jog kyla abejonių, kad už projektus buvo smarkiai permokėta, įrenginiais taip ir nepasinaudojo nei vienas žvejys.
„Man kelia abejonių ne tik aplinkybė, kad gavus paramą, vos per kelis mėnesius projektai buvo iš esmės pakoreguoti. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kad pakeitus ir supaprastinus šiuos projektus, t. y. vietoj žuvų krovos vietų atviroje jūroje pastatymo nuspręsta tokias vietas įrengti krante, pinigų poreikis išliko nepakitęs. Preliminariais skaičiavimais, taip pakeisti projektai turėjo atpigti bent tris kartus, tačiau taip neatsitiko, nes projekto įgyvendintojai įrodinėjo, kad jiems būtini visi pirminiame prašyme numatyti pinigai.
Vis dėlto liūdniausia yra tai, kad nuo pat 2015 m., kai šie projektai buvo baigti, nė vienas žvejys taip ir nepasinaudojo šiais įrenginiais“, – išplatintame ŽŪM pranešime cituojamas B.Markauskas.
Neringos meras pripažįsta klaidą, bet teigia, kad žvejai gali nusiprausti
Kiek anksčiau Neringos meras Darius Jasaitis žiniasklaidai neigė žemės ūkio ministro žodžius, kad įrengimais, dėl kurių kilo ginčas, žvejai nesinaudoja. Meras teigė, kad žvejai bent gali nusiprausti.
„Nepasinaudojo nė vienas žvejys? Tai visiškas melas. Už tuos pinigus, įsivaizduokite, nuo Nidos, atvestas vanduo, elektra ir kanalizacija, kad žvejai galėtų nusiprausti, nusiplauti žuvį“, – sakė D.Jasaitis.
Vis dėlto meras 15min pripažino, kad neveikia laivų ištraukimo iš jūros funkcija, t. y. gervės, kuriomis laivus iš jūros galima būtų motorizuotai ištraukti, yra per didelės. Meras pripažįsta suklydęs, tačiau dėl klaidos kaltina ministeriją: „Ministras tegul pradeda tyrimą, kodėl ir kas kažkada Lietuvos žvejus įkalino tose dviejų ar trijų metrų ilgio valtyse, su kuriomis jie žvejoja. Mes visada sakėme, kad projekto tikslas yra tas, kad žvejai galėtų įsigyti didesnius laivus. O kada žvejai nusprendė įsigyti didesnius laivus, paaiškėjo, kad kažkas kažkada pasirašė su Europos Sąjunga sutartį, jog mūsų žvejai negalės įsigyti laivų galingesniais motorais.
Taip, turime pripažinti, kad šitos gervės tikrai yra dabar per didelės šitoms valtims, su kuriomis žvejai žvejoja. Turime pripažinti ir mes to neslepiame. Pačios gervės, bet gervės visame projekte sudaro galbūt 15 ar 20 proc. Iki šiol laivai buvo rankomis nešami iki jūros, dabar laivus galima privežti prie jūros ir į ją įsileisti. Su automobiliu yra privažiuojama prie jūros. Ir mes visiškai nedidelėmis investicijomis, čia kelių tūkstančių eurų klausimas, nupirksime tokias gervės, kurios tiks. Ir jie galės mechanizuotai valtis ištraukti iš jūros.“
Meras taip pat piktinosi pareiškimais, kad projektą galima buvo įgyvendinti gerokai pigiau: „Kažkur mačiau, kad ministras sako, jog vieną objektą galima buvo pastatyti už 400 tūkst. eurų. Mano prašymas didelis būtų, kad mums dar dviejų tokių infrastruktūrinių objektų reiktų Preiloje ir Pervalkoje. Aš kviečiu ministrą tapti darbų vadovu ir jeigu jis pastatys už 400 tūkst. tokius objektus, aš pažadu inicijuoti procedūrą, kad jis taptų Neringos garbės piliečiu. Bet jeigu jis to nepadarys, aš norėčiau, kad po STT tyrimo jis viešai atsiprašytų. O apie sumą, jeigu įrodys ar nustatys, kad statybininkai per didelę pelno maržą užsidėjo, tegul tiria ir mes džiaugsimės.“
Statytojai: užsakovas jokių priekaištų neturėjo
Neringos savivaldybės viešųjų pirkimų sutartis žvejybos iškrovimo vietų Nidoje ir Juodkrantėje įrengimui 2015 metais buvo pasirašytos su ūkio subjektų grupe, įmonėmis: „LitCon“ ir „Kauno hidrogeologija“. Bendra sutarčių vertė – 3,2 milijono eurų, kiekvienas įrengimas atsiėjo po 1,6 milijono eurų.
Projekto atsakingasis partneris buvo bendrovė „LitCon“. Jos vadovas Linas Piliponis 15min teigė, kad užsakovai projektui neturėjo priekaištų, o pats projektas buvo sudėtingas.
„Iš mūsų, kaip rangovo pusės, galime pakomentuoti tik tiek, kiek žinome. Apie jokį tyrimą nesame informuoti ir todėl pakomentuoti negalime.
Dėl paties objekto, dalyvavome Neringos savivaldybės skelbtame konkurse, kaip kasmet dalyvaujame daugybėje konkursų. Konkurso laimėtoją nulėmė mažiausia mūsų pasiūlyta kaina. Kaina buvo skaičiuojama pagal techninę užduotį, kuri buvo pateikta vienoda visiems konkurso dalyviams“, – rašoma L.Piliponio komentare.
Pasak jo, projektas buvo sudėtingas, o užsakovas jokių priekaištų jam neturėjo „Darbai atlikti laiku, kokybiškai, priimti užsakovo, užsakovas jokių priekaištų dėl sutarties vykdymo neturėjo. Pastatytas būtent toks objektas, kokį užsakovas ir norėjo įsigyti.
Šio projekto įgyvendinimui buvo suteiktas ypač trumpas įgyvendinimo terminas, teko mobilizuoti visus pajėgumus ir ypač tiksliai sustyguoti statybos procesus. Džiugu, kad tai pavyko. Objektas tikrai nepaprastas ir specifinis – panašaus objekto Lietuvoje įgyvendinta nebuvo, darbai buvo atliekami pajūrio zonoje – paplūdimyje – kur statinius tiesiogiai veikia jūros bangos audrų metu.
Dalis darbų atlikti atviroje jūroje, pasitelkiant ypatingą techniką, dirbant iš laivo. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad iki kiekvieno objekto atvestos komunikacijos, kurių nebuvo, visi darbai vykdyti nacionalinio parko teritorijoje, laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų ir apsaugant unikalią Kuršių Nerijos gamtą. Teko susidurti su nemažai iššūkių, tačiau manome, kad objektas įgyvendintas sėkmingai.“
