Sausio pabaigoje Vilniaus apygardos prokuratūra 15min informavo neradusi nusikaltimo 2015-aisiais Agentūrai perkant maistą vargšams ir ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo nutraukusi.
Triukšmas kilo 15min pranešus, kad toną kvietinių miltų Agentūra nori įsigyti už 600 eurų, nors jos pirktas bendrovės „Eurotela“ tyrimas parodė, kad rinkoje tokių miltų tonos kaina svyruoja nuo 300 iki 320 eurų. Vėliau paaiškėjo, kad ir kiti produktai nupirkti už milžiniškas sumas.
Tuomet Žemės ūkio ministerija kreipėsi į LAEI, kurio tyrimas taip pat parodė, kad miltų ir kai kurių kitų produktų pirkimo kainos buvo per aukštos, tačiau ne tiek, kiek nustatė „Eurotela“.
A.Gapšys: kaina vis tiek viršija vidurkį
„Išvadą dėl skurstantiesiems pirktų maisto produktų didmeninių kainų pateikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistas, įvertinęs miltų kainos detalizaciją, nurodė, kad tiekėjo pasiūlyta miltų kaina buvo pagrįsta“, – 15min sausio pabaigoje nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Apie antrąjį tyrimą, kuris paneigė pirmojo rezultatus, paklaustas LAEI 15min atsakė, kad pernai vasarį ŽŪM užsakytas rinkos kainų tyrimas yra vienintelis toks instituto atliktas tyrimas. „Jokių kitų išvadų nesame pateikę“, – rašoma atsakyme.
Pagal šį tyrimą, bendrovės „Malsena Plius“ pasiūlyta miltų kaina, kuria ir ketinta įsigyti 900 tonų šio produkto, buvo 36,8 proc. didesnė už didmeninę miltų kainą.
LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys, kuris ir yra prokurorų minimas specialistas, 15min teigė, kad nei oficialiame instituto rašte, nei jo išvadoje nėra rašoma, kad miltų pirkimo kaina buvo teisinga.
Pirmadienį kalbėdamas su 15min A.Gapšys pasakojo, kad ŽŪM užsakytą rinkos tyrimą darė jo vadovaujamas skyrius.
Vėliau šio klausimo ėmusis teisėsaugai, jis teigė ėjęs į apklausą ekonominėje policijoje.
Bet ten buvo parašytas sakinys: ji vis tiek viršija vidurkį. Viskas.
„Kai buvau ekonominėje policijoje, man parodė miltų kalkuliaciją (kainos sudėtį – aut.). Ji buvo teisinga – aš turiu omenyje kalkuliaciją, o ne kainą. Bet ten buvo parašytas sakinys: ji vis tiek viršija vidurkį. Viskas“, – teigė jis.
LAEI darbuotojas pridūrė, jog tuomet, kai buvo vykdomas tyrimas, nežinojęs, kuo tiekėjas grindžia kainą.
Tačiau jis leido suprasti, kad „Malsena Plius“ savo didelę kainą aiškino įvairiomis rizikomis.
„Nežinau, ką ten prokurorai jums davė ir kokias išvadas padarė (…). O tai, kad mano žodžiai kažką nulems... Mane juokas ima, kad dar šiais laikais galima vienu žmogumi pasikliaujant padaryti šitokio tyrimo rezultatus. Tai reikėjo ištirti viską! Galų gale aš jiems pasakiau – rizika miltų... Reikėjo su „Malsena“ ir išsiaiškinti, kas į tą riziką įeina ir kodėl procentas toks didelis. Tai čia yra kiti niuansai, ne man prokuratūrą ir ekonominę policiją mokyti“, – emocingai 15min kalbėjo A.Gapšys.
Gera kaina ta, kurią moka pirkėjas
Jis taip pat pareiškė nematantis, ką šiuo atveju būtų galima nuteisti, nes bendrovės negali būti kaltos dėl to, kokią kainą siūlo.
„Kaina yra ne tai, kad nuvažiavai į parduotuvę, pasižiūrėjai ir pasakei: va, turi būti tokia kaina. Kiekvienoje situacijoje kainos turi būti skirtingos ir kaina teisinga yra ta, kurią pirkėjas moka. Jeigu jis moka, vadinasi, kaina gera, jei nemoka – negera. Tarp kitko, tų miltų niekas ir nepirko“, – kalbėjo jis.
Jeigu jis moka, vadinasi, kaina gera, jei nemoka – negera.
Be to, A.Gapšys taip pat sakė, kad, jo nuomone, nereikėtų dėl visko kaltinti Rinkos reguliavimo agentūros, nes ši net neturi kainų specialisto, o be jo sunku susigaudyti.
LAEI atstovas taip pat sakė, kad nefasuotų miltų kaina skiriasi nuo fasuotų, kurių Lietuvoje yra 10–15 proc., todėl nustatyti kainą nebuvo taip lengva, be to, tam tikrą informaciją atsisakė pateikti Lietuvos statistikos departamentas, nes ji – konfidenciali.
„Tiesiai šviesiai parašyta, kad mes tyrėme teoriškai, nes kainų paskelbimo tokio nėra (…) Mes įsivaizdavome panašiai, kad miltai iš įmonės keliauja į rajono surinkimo sandėlį panašiai, kaip važiuoja į prekybos tinklus ir tai – lygiai tas pats“, – apie ŽŪM užsakytą tyrimą kalbėjo jis.
A.Gapšys svarstė, kad miltų kainą prekybininkai galėjo pakelti ir dėl to, kad pagal ŽŪMPRAA nustatytas sąlygas tik 1 proc. kainos galėjo sudaryti transportavimo išlaidos.
Prokurorai išvadomis dėl kainų nesidalija
Prokuratūros atstovė 15min sausio pabaigoje taip pat pranešė, kad įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis esą nebuvo nustatyta, kad konkurso dalyvių pasiūlytos maisto produktų kainos buvo nepagrįstai didelės ir dėl to būtų buvusi padaryta turtinė žala.
Miežinės kruopos buvo pabrangintos net 58 proc.
Tačiau LAEI padarytas kainų tyrimas nustatė, kad, be miltų, dar 10 produktų kainos buvo aukštesnės, nei didmeninė tokių produktų kaina.
Pagal šį tyrimą, kurį turi 15min, ir kuriuo remtis siūlo LAEI, greito paruošimo kviečių košė buvo pabranginta 53,9 proc., sausi pusryčiai – 12 proc., sausainiai – 10,2 proc., grikiai – 12,4 proc., trijų grūdų kruopos – 18,4 proc., miežinės kruopos net 58 proc., skaldyti žirniai – 7,4 proc., makaronai 43,1 proc., cukrus 32,5 proc., konservuotos pupelės – 40,9 proc.
15min paprašė prokuratūros atstovų pateikti jų turimas išvadas dėl maisto kainų, kuriomis remiantis buvo nutrauktas tyrimas, tačiau G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė paprašė palaukti, kol nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą peržiūrės aukštesnysis prokuroras. Tai turėtų būti padaryta jau šią savaitę.
„Labai prašome palaukti galutinio sprendimo, po kurio bus pateikti išsamesni komentarai“, – teigė ji.
