Praėjusią savaitę paskambinusi jauna moteris maloniu balsu pranešė, kad „Golden Touch“ man dovanoja nemokamą veido arba plaukų procedūrą.
Sutarėme dėl laiko ir pirmadienio pavakarę jau kiurksojau minkštoje salono kėdėje.
Mes sutarėme dėl laiko ir pirmadienio pavakarę jau kiurksojau minkštoje salono kėdėje.
Žinojau, kur einu: internete skaičiau graudų merginos laišką, kuriame ji liejo nuoskaudą dėl paimtos 1400 eurų paskolos kremams bei grožio salono paslaugoms ir pasakojo besijaučianti kvaiša.
Teko girdėti, kad per šią nemokamą procedūrą spaudimas paimti paskolą yra didelis.
Įsitikinau, jog tai yra tiesa.
Mano plaukus dar galima išgelbėti
Plaukų atstatymo procedūrą man atlikusi salono darbuotoja Irina nekalbėjo lietuviškai, todėl apie kosmetikos „Deaura“ poveikį man pasakojo rusų kalba.
Vos mane pasisodinusi iškart ėjo prie reikalo: salonas atsidarė tik balandį, o ištikimų klienčių jau 500! Kosmetikos poveikis stebuklingas, nes joje yra tikro aukso! Jam prasiskverbti į giliuosius odos sluoksnius padeda specialus aparatėlis! Izraelyje gaminamoje kosmetikoje daugybė naudingų medžiagų!
Galėtų pridygti daug naujų plaukų, bet jiems neina. Tačiau ne viskas prarasta – salono procedūros gali tai sutvarkyti.
Visa tai ir daugiau išsamiai ir ilgai pasakojusi Irina nusprendė, kad metas ištirti mano plaukų būklę.
Atskirame kabinete keletą galvos odos ir plaukų nuotraukų padariusi salono darbuotoja tuščiomis akimis bėrė iš anksto išmoktą tekstą, kurio nenatūralus skambesys rodė, kad šiandien, matyt, esu ne pirma klientė, kurią kamuoja lygiai tos pačios bėdos: galėtų pridygti daug naujų plaukų, bet jiems neina. Tačiau ne viskas prarasta – salono procedūros gali tai sutvarkyti.
Ačiū labai.
Kai jau delne spaudžiau diagnozę, Irina nusprendė, kad apie plaukus kol kas gana, ir nusivedė apžiūrėti veido priežiūros priemonių.
Man buvo rodoma visa priemonių linija, kiekvienas produktas išreklamuotas atskirai.
„Jei įsižiūrėsit atidžiau, pamatysit blizgantį auksą, – sukiodama rankoje indelį su serumu ragino ji. – Jei metus naudosit šias priemones, penkerius metus veidas nesikeis. O čia – natūralus botoksas, veikia kaip botoksas, bet ne paralyžiuoja, o atpalaiduoja raumenis“.
Fokusai su aukso dulkėmis
Irina ant rankos man užtepė žalios spalvos veido kaukės, kaip sakė, su aukso dulkėmis, kad patikrintume, ar nesu alergiška.
Tada paėmė į magnetą panašų daiktą, kurį kažkodėl vadino Negyvosios jūros kristalu, suvyniojo į servetėlę ir perbraukė per ranką – žalia masė nusivalė, o ant rankos liko kažkas panašaus į aukso dulkes. Taigi, šis auksas, anot konsultantės, dedamas ant veido, skverbiasi į giliuosius odos sluoksnius ir jaunina žmogų taip, kad mažai nepasirodo.
Į pabaigą ėjo pirmoji mano apsilankymo valanda šiame salone.
Jutau, kaip mano siela pamažu pradeda atsiskirti nuo kūno.
Klausytis Irinos kalbų apie kosmetiką darėsi vis sunkiau, į galvą ėmė skverbtis pašalinės mintys, pradėjau svarstyti, ar turiu pusryčiams kiaušinių, susimąsčiau, ką reikės broliui Kalėdoms dovanoti.
Pabudau tik po to, kai, dėdama ant plaukų kaukę, Irina ėmė užsiminti apie abonementus paslaugoms ir – o, laime, tik šiandien galiojančias nuolaidas jiems.
Irina ėmė džiovinti man plaukus ir lyg tarp kitko pasidomėjo, kokia mano profesija.
Supratau, kad tai prasideda.
Irina ėmė džiovinti man plaukus ir lyg tarp kitko pasidomėjo, kokia mano profesija.
Nenorėjau visko sugadinti, todėl teko prisistatyti buhaltere.
Išdžiovinusi tik pusę galvos, kosmetikos specialistė kažkodėl nusprendė, kad dabar pats metas man įvertinti jos pastangas ir pradėjo pildyti atsineštą klausimyną.
Be paslaugų įvertinimo dar turėjau pasakyti, kiek galėčiau sau leisti per mėnesį grožio procedūroms. Pasirinkau 50 eurų sumą.
Tai išgirdusi ji atrodė kiek nusivylusi.
Irina pareiškė einanti į finansų skyrių, kuriame man parengs pasiūlymą ir po kurio laiko grįžo su net dviem: vienas – 4200 eurų vertės, kitas – 2800 eurų.
Būčiau VIP klubo narė, o per gimtadienį man padarytų šukuoseną.
Salono darbuotoja labai kruopščiai aiškino, ką gausiu abiem atvejais: be kosmetikos, procedūrų ir diagnostikos man dar būtų sudaryta galimybė su drauge apsilankyti viename jų organizuojamame renginyje, kuriame moterys mokomos grožio ir kitokių paslapčių, dalyvaučiau ten rengiamoje loterijoje, porą kartų per savaitę galėčiau sportuoti jų sporto klube, būčiau VIP klubo narė, o per gimtadienį man padarytų šukuoseną. Dar gaučiau riebią nuolaidą vėlesnėms procedūroms.
Irina įsijautusi ėmė piešti apmokėjimo galimybes, o galiausiai pasiūlė apgalvoti šiuos variantus, kol ji baigs džiovinti man plaukus.
Vienas iš variantų buvo imti kreditą, už kurį palūkanas esą sumokės grožio salonas.
Galiausiai bešnekėdama pati priėjo išvadą, kad stengtis ir puoselėti grožį pirmiausiai reikia dėl savęs.
Šukuodama man galvą ji be perstojo tauškė apie pažįstamas, kurios išgražėjo nuo procedūrų, „nes visos nori suvilioti turtingą vyruką“, bet galiausiai bešnekėdama pati priėjo išvadą, kad stengtis ir puoselėti grožį pirmiausiai reikia dėl savęs.
Pasakiau, kad man reikia pagalvoti.
Irinos nuotaika bjuro. Ji pasiūlė man eiti kartu į patalpą, kurią vadino VIP sale, pasodino mane prie stalo ir pasišalino.
Jei manęs neapgavo akys, prie vieno iš šios nedidelės patalpos stalų buvo sudarinėjama paskolos sutartis ir nešami maišai su kosmetika.
Irina grįžo po penkių minučių su lapu, ant kurio ranka buvo parašytas pasiūlymas TIK MAN. Už 1400 eurų. Tai – tik 58 eurai per mėnesį, jei imsiu paskolą.
Juk tai tik 2 eurai per dieną, jei pames 2 eurus, juk niekas net nuotaikos nesusigadins, taip?
Tapo akivaizdu, kad Irinos kantrybė irgi ne geležinė – ji buvo įraudusi, o balsas ėmė drebėti.
„Juk tai tik 2 eurai per dieną, jei pames 2 eurus, juk niekas net nuotaikos nesusigadins, taip?“, – mygo mane ji.
„Kosmetika namie bus galima naudotis, o aparatas – visam gyvenimui“, – neatlyžo Irina, nors greičiausiai vis labiau jautė, kad nieko iš manęs nepeš.
Galiausiai parodė ranka į po gretimu stalu stovintį stiklinį dubenį su lapeliais – jei sutiksiu, renginyje galėsiu dalyvauti tokioje loterijoje.
Ėmiau muistytis.
Irina kartojo, kad 1400 eurų vertės variantas kitą dieną negalios.
Bandžiau išsisukti sakydama, kad reikia tai aptarti su tėčiu – gal jis norės padaryti man dovaną. Irina kartojo, kad 1400 eurų vertės variantas kitą dieną negalios.
„Tai ką tu ten apmąstysi dar?“, – grubiai tėškė Irina. Ir vėl ėmė pasakoti apie paslaugos naudą.
Teko aiškiai pasakyti, kad nieko aš nepasirašinėsiu, bet pageidavau pasiimti lapą su pasiūlymais. Irina jį leido tik nufotografuoti, nes išsinešti tokio lapo niekam neleidžiama. Galiausiai ji suprato, kad nieko nebus, atrodė ne tik nusivylusi, bet ir pikta.
Išgirdusi pro sukąstus dantis iššvokštą „do svidanija“ greitai apsirengiau ir šoviau lauk – įtampos net ir man buvo jau per daug.
