2017 m. lapkričio 14 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S.Visockiui buvo skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, per tą laiką jis įpareigotas Kultūros paveldo departamentui atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą – 22 415 tūkst. eurų.
Tai itin retas atvejis Lietuvoje, kai asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą.
Tai itin retas atvejis Lietuvoje, kai asmuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S.Visockis, būdamas atsakingu už Vilniuje, šv. Ignoto gatvėje, esančiame Benediktinių vienuolyno ansamblio pastate atliekamus statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbus, negavęs Kultūros paveldo departamento projektinių pasiūlymų bei leidimų, savavališkai atliko statybos darbus, kuriais sunaikino didelės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
Nuo 2009 m. spalio iki 2010 m. gruodžio mėn. vienuolyno ansamblyje buvo pakeistas barokinio ovalo langas, sunaikintos lango grotos ir fasadinės XIX a. dvivėrės durys, tarp patalpų iškirstas XVIII a. plytų mūras ir sąrama, pirmajame aukšte iškirtus skliautą, įrengta laiptinė į antrąjį aukštą, jame išardytos bei sunaikintos XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios plytų mūro pertvaros tarp patalpų, atlikti kiti neteisėti darbai.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o S.Visockiui paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, pažymima Generalinės prokuratūros trečiadienį paviešintame pranešime.
Istorija
Pasak paveldosaugininkų, Vilniaus Benediktinių vienuolyno ansamblis formavosi XVII–XIX a.
Pirmosios benediktinės į Vilnių atvyko XVII a. pradžioje iš Nesvyžiaus. X 1632 m. buvo pašventinti nedideli maldos namai, ilgainiui išaugę į vėlyvojo baroko šedevrą – Šv.Kotrynos bažnyčią.
1686 m. ir 1691 m. į vienuolyną įstojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamario Jono Felikso Paco dukterys Sibilė ir Ona, atsinešusios stambius kraičius.
Bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, neteko daug vertingų meno kūrinių. Rizikuodamos gyvybe benediktinės slėpė vienuolyne žydus, vienas kurių buvo iš Vilniaus kilęs pasaulinio garso tapytojas Samuelis Bakas.
1946 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, dalis vienuolių pasitraukė į Lenkiją.
