Konservatoriai Andrius Kubilius ir Mantas Adomėnas siūlė Seime sukurti laikinąją komisiją, kuri toliau svarstytų aukštojo mokslo reformą. Tačiau Seimas tam nepritarė. Parlamentarai taip pat nesutiko, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) būtų padalintas į dvi dalis, vienai daliai leidžiant jungtis prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kitai – prie Vilniaus universiteto (VU).
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pristatydamas alternatyvų „valstiečių“ reformos variantą leido suprasti, kad tik toks variantas – įgyvendinamas.
Man gaila, kad po tokia pataisa pasirašė premjeras.
„Sprendimas lankstesnis, atveriantis vartus reformai, kuriai turime valios ir kurią iš tikrųjų padarysime“, – sakė jis.
„Jis tiek lankstus, kad jis nieko nebepasako. Priimant tokią pataisą, galima atsisakyti visiškai nutarimo“, – replikavo A.Kubilius. Jis pridūrė, kad universitetai po tokios pataisos galės daryti ką tinkami.
„Man gaila, kad po tokia pataisa pasirašė premjeras“, – sakė jis.
Parlamentarai taip pat nepritarė M.Adomėno ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymui reformą vykdyti dviem etapais, stiprinant VU ir sujungiant KTU bei Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą (LSMU). O vėliau prijungiant kitus Kauno apskrityje esančius universitetus prie KTU ir LSMU junginio, naujam jungtiniam universitetui suteikiant VDU vardą.
A.Gumuliauskas teigia, kad rastas optimalus variantas
Švietimo ir mokslo komitetui priklausantis „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad komitetas pusmetį su ministerija rengė šį planą, todėl esą nedera teigti, kad šis planas iškreipia Vyriausybės pateiktą variantą.
„Planas buvo rengiamas labai kruopščiai, susitikinėjome su visų mokyklų bendruomenėmis, tarėmės. Mums pavyko rasti optimalų variantą“, – sakė jis. A.Gumuliauskas aiškino, kad griežti nurodymai kas su kuo turi jungtis, pažeistų aukštųjų mokyklų autonomiškumą.
A.Gumuliauskas pirminį variantą vadino „gan kietoku planu“, tačiau jis, pasak parlamentaro, privertė aukštąsias mokyklas kalbėtis ir ieškoti optimaliausio varianto.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis aiškino kalbantis kaip žmogus, kuris patyrė dešimties metų universitetų patampymus. „Ačiū tiems autoriams, kurie sėdi čia – buvę ministrai, komitetų pirmininkai arba bent jau jų dalyviai, kai aš turėjau tai patirti iš vidaus“, – kalbėjo jis.
V.Pranckiečio teigimu, yra sukurta universitetų žeminimo sistema ir ji iki šiol egzistuoja. „Mes atėjome čia į valdžią, kad galėtume kalbėti už universitetus. ir kada universitetai rodo savo iniciatyvą pirmą kartą per ketvirtį amžiaus, mes drįstame jas atmetinėti, sakydami, kad tai neatitinka Vyriausybės programos“, – piktinosi jis.
Seimo pirmininkas aiškino atsiprašantis visų universitetų bendruomenių už tai, kas vyksta Seime.
G.Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo nutarimas dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos tėra rekomendacinio pobūdžio, tad tikroji kova vyks ateityje.
G.Landsbergis priminė, jog opozicija buvo kritikuojama dėl to, kad palaikė darbo grupės parengtą ir Vyriausybės Seimui pateiktą pirminį reformos variantą, tačiau jis pabrėžė, kad šis variantas buvo palaikomas todėl, kad buvo geras.
„Norint jį įgyvendinti, reikėjo jį apginti prieš Seimo narius, kurie planą norėjo perrašyti pagal save – tai nepavyko. Ministrė nesugebėjo atlaikyti plano, premjeras dėl nežinomų priežasčių nesugebėjo to plano apginti“, – teigė G.Landsbergis.
Jis pridūrė, kad dabartinis Seimo nutarimo tekstas atveria kelius išsaugoti esamą situaciją ir pasakyti, kad reforma yra įvykdyta.
„Skirtingų interesų išplautas dokumentas“, – sakė jis.
M.Adomėnas sakė, kad vizijos, link kur einama, neliko. „Jei nėra politinės valios ginti savo viziją, toliau bus tik sunkiau“, – sakė jis.
Anot politiko, naujasis variantas užprogramuoja du labai blogus sprendimus. Pirma, anot jo, nenurodant, kur link turi judėti edukologija, liks ta pati situacija: „Mokytojų rengimas pasiliks čia, su autonomija, kurią žada naujieji (LEU – aut.) šeimininkai.“
Jei nėra politinės valios ginti savo viziją, toliau bus tik sunkiau.
M.Adomėnas sakė, kad Kaune galėtų būti puikus pasaulinio lygio universitetas, tačiau tam reikia, kad susijungtų KTU, VDU ir LSMU. Tačiau naujasis nutarimo projektas užprogramuota, kad to niekada neįvyks.
„Rektoratų valia nugali nacionalinį interesą. Gal reikia padaryti tai, ko reikia valstybei, o ne ko nori rektoratai? Paleido reformą nuogą į brūzgynus, interesų grupės kaip norės, ją ir tąsys. Svajonė turėti Lietuvoje du tris stiprius pasaulinės klasės universitetus, deja, ji tolsta“, – pabrėžė jis.
Panašiai kalbėjo ir Andrius Kubilius, anot kurio, pagal naują plano variantą jungtis galės tie, kurie nori, o nenorintys galės išvis to nedaryti.
„Tai yra valdžios kapituliacijos aktas“, – teigė jis. A.Kubilius pridūrė, kad, jo nuomone, bloga reforma yra blogiau nei jokios reformos.
Liberalei Aušrinei Armonaitei atrodo nelogiškas argumentas, kad pačios aukštosios mokyklos turi tartis dėl jungimosi, esą to joms iki šiol niekas netrukdė daryti. Anot parlamentarės, ankstesnis pasiūlymas buvo geras.
„Gaila, kad komitete Seime jis buvo išprievartautas“, – sakė ji.
Politikė sakė, kad regionuose gali veikti stiprus profesinio ugdymo tinklas, stiprios kolegijos, bet universitetai – studijos ir mokslas – turi būti vystomi labai tikslingai.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Gintaras Steponavičius sakė kad naujas planas – žymiai žemesne nata suformuluotas, nei ankstesnis.
„Natūralu, kad neišlaikė smūgio valstiečių ir žaliųjų frakcija ir 5 nariai, įskaitant premjerą Skvernelį, padėjo parašus po nauju planu“, – teigė jis.
G.Steponavičius prisipažino komitete balsavęs už mažiau ambicingą planą, nes proceso tempti negalima.
„Kad nedirbtume rudenį griūties suvaldymo būklėje“, – sakė jis.
Palaikė „valstiečių“ lyderių projektą
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį pritarė „valstiečių“ vadovų pateiktam aukštojo mokslo reformos variantui, pagal kurį nėra konkrečiai įvardijama, kurios aukštosios mokyklos jungiasi – tik nurodomas aukštųjų mokyklų skaičius.
Pagal premjero palaikomą siūlymą numatoma, kad Vilniuje ir Kaune būtų sutelkta po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą.
Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų universitetai.
Tiesa, šiame siūlyme dar atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas ir nurodoma, kad plano įgyvendinimo priemones ir su tuo susijusius teisės aktus turi parengti ne universitetai, o Vyriausybė.
Be to, numatyta, kad Klaipėdoje ir Šiauliuose būtų išlaikomi regionų poreikius atitinkantys ir savo išskirtinumą vystantys universitetiniai mokslo centrai, kurie galėtų būti kitų universitetų padaliniais.
Ankstesniame plane Klaipėdos universitetas turėjo likti atskiras, o Šiaulių – tapti VU padaliniu.
Beje, komitetas nepritarė „valstiečių“ siūlymui iš plano apskritai išbraukti universitetų vertinimą pagal studijų ir mokslo veiklą. Tai siūlė ir pats E.Jovaiša, pabrėžęs, kad šie vertinimai didelės įtakos pertvarkai, matyt, nebeturės.
Komitetas nusprendė, kad plano įgyvendinimo priemones ir su tuo susijusius teisės aktus Vyriausybė būtų įpareigojama parengti ne iki kitų metų birželio, bet anksčiau, iki šių metų gruodžio.
