„Jeigu mes esame kolektyve, tarkime, dirbame biure, mes kiekvieną dieną vienas su kitu praleidžiame ne po penkiolika minučių – po kelias valandas. Ir ten apsisaugoti nuo infekcijos perdavimo būtų labai sudėtinga, net ir būnant su kauke. Tai ten ir logikos būti su jomis yra labai nedaug“, – penktadienį spaudos konferencijos metu komentavo A.Veryga, trumpam iš atostogų grįžęs į darbą.
Atsekti darbe atsiradusius COVID-19 atvejus, pasak ministro, nesunku, o, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje – sudėtinga, esą todėl čia ir reikia dėvėti kaukes.
„Atsekti klientus, kurie atėjo, būtų labai sudėtinga, nebent patys žmonės atsišauktų, kol mes neturim tos programėlės, kuri leistų [juos fiksuoti]. Bet vėlgi turėkime omeny, kad ji nebus privaloma“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Neatskleidžia, kas būtų daroma, jei situacija blogėtų
Jis pažymėjo, jog kasdien fiksuojama naujų koronaviruso atvejų, kai užsikrėtimo kelio neįmanoma nustatyti. Dėl to, pasak politko, ir įvestas privalomas veido apsaugos priemonių dėvėjimas.
„Turėtumėm pasisaugoti, nes nuo to, kaip mes elgsimės, priklausys, ar reikės griežtinti kažkokį reglamentavimą ir nustatinėti papildomas sąlygas, ar ne. Viruso atvejų tokių, kur užsikrėtimo šaltinio nustatyti nėra galimybės, yra, reiškia, jis cirkuliuoja visuomenėje. Tai nėra tik židininiai atvejai“, – komentavo A.Veryga, nors paklaustas, kokius COVID-19 židinius Lietuvoje dabar galėtų įvardyti, konkrečių nenurodė.
Nuo to, kaip mes elgsimės, priklausys, ar reikės griežtinti kažkokį reglamentavimą ir nustatinėti papildomas sąlygas.
„Kol kas strategija ypatingų židinių neišaiškino. Ar taip nebus ateity, tikrai galim tik paspėlioti“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat neįvardino, kokių papildomų priemonių bus dar imamasi, jei situacija su koronavirusu šalyje nesitaisys, ar blogės. Ministras tik pabrėžė, jog pagrindinės priemonės, siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, – socialinis atstumas ir kaukių dėvėjimas.
Spaudos konferencijoje A.Veryga akcentavo, jog atsakomybę už tai, kad uždarose vietose būtų dėvimos kaukės, prisiima tų vietų valdytojai, o ne lankytojai ar darbuotojai. Fiziniai asmenys, pasak jo, būtų baudžiami, jei šalyje galiotų karantino režimas, o jis dabar – atšauktas.
Vėliau ministerija informaciją patikslino: už kaukių nedėvėjimą galės būti baudžiami ir privatūs asmenys. Apie tai daugiau – čia.
A.Veryga teigė neturintis nuogąstavimų, jog gyventojai patekę, pavyzdžiui, į parduotuves, kaukes nusiims ir dėl to kentės parduotuvių savininkai.
„Ne, aš tokio nuogąstavimo neturiu. Aišku, pavienių atvejų gali būti, nes žinom asmenų ar net ir grupių, kurie skeptiški, bendrai nelabai tiki, kad virusas egzistuoja, skeptiškai vertina apsaugos priemones [...]. Bet kelti abejones dabar, kai absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų per tą pirmąją bangą elgėsi visiškai atsakingai, adekvačiai... Neturiu visiškai jokio preteksto galvoti, kad šiuo metu bus kaip nors kitaip“, – svarstė ministras.
Izoliacija – grįžusiems iš Maltos ir Prancūzijos
Penktadienį spaudos konferencijoje dalyvavo ir vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, pristačiusi naujausią informaciją apie susirgimus koronavirusu užsienyje. Tikėtina, šeštadienį tvirtinant naują paveiktų šalių, iš kurių sugrįžus privaloma izoliacija, sąrašą, į jį paklius Malta ir Prancūzija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nuo kitos savaitės reikės izoliuotis grįžus iš 12 Europos Sąjungos šalių
Vertinant COVID-19 sergamumą 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,7. L.Ašoklienė teigė neturinti informacijos, jog kokios nors užsienio valstybės Lietuvą traktuoja kaip paveiktą šalį ir mūsų šalies piliečiams taiko privalomą izoliaciją.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 13 naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų, septynių asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos.
Iš viso virusu šalyje šiuo metu serga 338 asmenys.
Kalbėdamas apie gydymo įstaigas, kurios ekstremalios situacijos dėl COVID-19 metu atnaujino paslaugų teikimą, Valstybinių ligonių kasų (VLK) vadovo vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas tikino, jog tai padarė kone visos.
Tiesa, tikslios informacijos apie tai jis teigė kol kas negalintis suteikti. Esą ji turėtų būti po savaitės.
Visgi V.Zaksas nurodė, jog „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“.
Skubias paslaugas teikia kone visos gydymo įstaigos
„Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas. Šiandien paslaugas, kurios yra susijusios su skubia pagalba, turiu omenyje stacionaro, skubiosios pagalbos ir stebėjimo paslaugos, atnaujino praktiškai visos jas teikiančios įstaigos“, – VLK atstovas.
Būtinoji pagalba, anot jo, formaliai nebuvo nutraukta ir karantino metu, dalyje mažesnių ligoninių tokios paslaugos tiesiog nebuvo teikiamos, nes pacientai su ūmiomis ligomis, ypač, jei buvo įtariamas koronavirusas, buvo vežami į centrines įstaigas regionuose.
V.Zaksas džiaugėsi, jog daugėja dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų, daugėja ir suteiktų konsultacijų.
Jis pažymėjo, jog proporcingai keičiasi ir nuotolinių bei kontaktinių konsultacijų santykis.
Liepos mėnesį nuotolinių konsultacijų suteikta žymiai mažiau.
„Liepos mėnesį, pagal turimus naujausius duomenis, nuotolinių konsultacijų suteikta žymiai mažiau, o daugėjo mums įprastinių kontaktinių konsultacijų. Tas pats stebima ir pirminėje priežiūroje: ten taip pat tradicinių apsilankymų kiekis augo, o nuotolinių – mažėjo“, – sakė jis.
Anksčiau skelbta, jog birželį daugiau kaip 80 proc. stacionarinių paslaugų apimčių atnaujinusios buvo 14 šalies ligoninių. 70–80 proc. paslaugų apimčių pasiekė 19 ligoninių, 50–70 proc. – 26, o devynios ligoninės teikė mažiau nei pusę stacionarinių paslaugų.
Šiuo metu gydymo įstaigoms siekiant kompensuoti dėl koronaviruso sumažėjusio pacientų srauto patirtus nuostolius, kas mėnesį mokama viena dvyliktoji metinės sutartinės sumos.
Pagal ministro nurodymą, sveikatos priežiūros įstaigos, norinčios išlaikyti tokį finansavimą, liepą turi būti atnaujinusios ne mažiau kaip 70 proc. stacionarinių ir ne mažiau kaip 80 proc. ambulatorinių paslaugų apimčių.
