„Ne vienam ministrui elektroninė sveikata buvo tikras galvos skausmas (...) Radome tokią situaciją, kokią radome“, – ketvirtadienį pripažino A.Veryga.
Į e.sveikatą per visus jos etapus iš viso buvo investuota 40 mln. eurų.
„Mes stengiamės labai atsakingai žiūrėti į pinigus, niekur neskubame, vertiname tai, ko reikia, o ko nereikia (...). Mes jau dabar pristabdėme kai kuriuos pirkimus, kur vėl buvo suplanuota analizuoti, vėl daryti studijas. Tai sukėlė labai daug bangų, labai daug nepasitenkinimų, nes vėl buvo 400 tūkst. eurų suplanuota analizuoti, kažką daryti“, – Antikorupcijos posėdyje, kuri laikinosios komisijos statusu vertina e.sveikatos projektą, sakė A.Veryga.
Po posėdžio jis žurnalistams sakė, jog pirkimai planuoti ne pačiai sistemai tobulinti, bet daryti analizes ir studijas.
„Jis tiesiog buvo dėliotas planuose, nes sistema yra gyva – nuolat yra planuojamos lėšos, kažkur investuojamos, yra ta vadinamoji elektroninės sveikatos programa“, – teigė ministras.
Trečiojo e.sveikatos etapo nebenurašo
Anot ministro, svarstyta patobulinti sistemą perkant papildomas paslaugas, tačiau tai papildomai ir kainuotų, o atsisakyti jau nupirktų paslaugų nekyla ranka.
A.Verygos duomenimis, dabar naudojamas tik trečdalis visos e.sveikatos sistemos apkrovos, tačiau ji vis tiek stringa.
„Stringa duomenų perdavimas į vadinamąją centrinę sistemą ir ta sistema, matyt, tiesiog nespėja ar priimti, ar apdoroti duomenų (...) Matyt, planavimas buvo prastas, nes jei pasiekus trečdalį apkrovimo prasideda problemos, kaip bus, kai ji pasieks 100 proc., ko mes ir siekiame. Todėl jau dabar turime tam tikrų sprendimų ieškoti, kaip tas technines galimybes išplėsti“, – svarstė jis.
Pasak ministro, pirmiausiai buvo duotas nurodymas gydymo įstaigoms naudoti įdiegtas sistemas, nes sunku pasakyti, kad produktas blogas, jei jo apskritai nebandei.
„Gydymo įstaigos reiškia daug nepasitenkinimo, bet norint žinoti, kas blogai, sistemą reikia bandyti“, – pabrėžė jis.
Politiko teigimu, dabar labai įtemptai ieškoma gerų IT specialistų, tačiau jų paslaugos kainuoja brangiai, tuo metu ministerija itin daug mokėti sau leisti negali, jis pridūrė, kad ekspertinę pagalbą siūlo ir Pasaulio sveikatos organizacija.
„Per anksti pasakyti, kad ji neveiksminga ar neveikianti. Trečiojo etapo jau nebenurašinėjame, ieškome, kaip spręsti problemas. Tikrai negalvojame apie naujos kūrimą“, – sakė A.Veryga.
Ministras teigė, kad ne jo kompetencija atsakyti į klausimus, kodėl neieškoma asmenų, atsakingų už ištaškytus pinigus.
Jautėsi nesutramdomi
Anot komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino dar 2006–2007 metais vykdytus pirkimus ir įpareigojo pirkimus vykdžiusią VšĮ „Sveikatos projektų biuras“ kai kuriuos jų nutraukti. Tuomečio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko sudaryta komisija tyrė pirkimus ir prie jų dirbančių asmenų, tarp kurių buvo ir SAM darbuotojų, veiksmus, kai kuriems tarnautojais skyrė papeikimus.
Kitas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis irgi buvo sudaręs tokią komisiją, tuomet tarnybinių nusižengimų tyrimų procedūros buvo nutrauktos, nes žmonės, kurie dirbo su projektu, nebedirbo.
A.Veryga sutiko su V.Gailiumi, jog susidaro įspūdis, kad tarnautojai ir vadovai jautėsi nebaudžiami.
Sveikatos apsaugos ministras negalėjo atsakyti į klausimą, ar dabar ministerijoje dar liko anksčiau su e.sveikatos projektu dirbusių žmonių.
„Bent jau aš nežinau. Aišku, tam tikrais etapais visokiose darbo grupėse dirbusių, matyt, yra, bet jie nebuvo tiesiogiai atsakingi už pačią sistemą“, – sakė jis.
Tyrimą vykdančios Antikorupcijos komisijos dokumentuose minimos pavardės su e.sveikatos projektu dirbusių asmenų bei su projektu susijusių įmonių pavadinimai.
Ketvirtadienio posėdyje konservatorius Jurgis Razma minėjo buvusio ministro Žilvino Padaigos, buvusio SAM sekretoriaus Haroldo Baubino, pavardes, bendrovės „Diavera“ bei „E.sveikata“.
Valstybės kontrolė: lėšos ištaškytos, už darbus permokėta
E. sistema – priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines technologijas, visuma: ligos istorijos įrašai, elektroniniai receptai, atliktų tyrimų rezultatai ir pan. Taip sudaroma galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų įstaigų.
Pirmasis bandymas įdiegti E. sveikatos sistemą vyko 2005–2006 m. Jam buvo išleista beveik 5 mln. eurų iš ES investicijų, valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių. Panaši suma išleista ir antram etapui (2007–2008 m.).
2012–2015 m. E. sveikatos sistemai jau buvo išleista per 30 mln. eurų, kadangi buvo nuspręsta visiškai atsisakyti to, kas buvo padaryta, nes rezultatais neįmanoma naudotis, ir kurti naują sistemą. Šia sistema, apimančia 29 projektus, jau pradėta naudotis, tačiau labai pasyviai, kadangi ji neveikia normaliai, nuolat lūžta, o tai stabdo gydytojų darbą ir kelia pacientų pasipiktinimą.
Kaip anksčiau yra skelbusi Valstybės kontrolė, E. sveikatos sistema, kurią buvo bandyta įdiegti jau tris kartus, iki šiol neveikia.
Per pirmuosius du etapus sukurtų sistemų buvo visiškai atsisakyta. Tam buvo išleista beveik 10 mln. eurų. Trečiame etape sukurta visiškai nauja sistema, kuri taip pat veikia menkai, o jai išleista per 30 mln. eurų.
Šie pinigai sumokėti ne tik už sunkiai veikiančius projektus, bet ir aštuonis kartus už juos permokėta.
