„Gerbiamas ministre, biudžetas sveikatos 600 mln. su uodegėle. Krašto apsaugos – 800 mln. eurų, tai vis dėlto, ar jūs nemanote, kad reikėtų grįžti, aš kalbu apie sveikatinimą, apie sveikos gyvensenos ugdymą pradedant nuo mokyklų? Kadangi mes kalbame apie visuotinį šaukimą, privalomą dalyvavimą, tai, kad būtų pasirengę darbui ir tėvynės gynybai, ar ne? Būtent, kad panaudotume tas lėšas“, – pasiūlė A.Skardžius.
Kaip pavyzdį, kur būtų galima naudoti gynybos biudžeto lėšas, A.Skardžius pateikė žaidimų aikštelių prie mokyklų įrengimą. Anot Seimo nario, kitos valstybės gynybai skiriamas lėšas naudoja ir su gynyba nesusijusioms reikmėms.
„Kitos valstybės, kaip Estija, kiek žinau, sugeba net keliams tas lėšas panaudoti. Mes dabar, kažkur tai, na, perkam labai brangius daiktus ar planuojame įsigyti. Šiuo atveju investicija praktinė galėtų būti ta sinergija ir būtent finansavimo šaltinis, nes jūs išvardinote savo biudžetą, nieko nepadarysime. O ten kišti vien į betoną ir apkasų kasimą ir ten yra per mažai“, – tęsė A.Skardžius.
Jis dar užsiminė, kad galbūt buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas tokiam siūlymui nepritars, tačiau J.Olekas tik nusišypsojo ir idėjos nekritikavo.
A.Veryga nesigynė, kad jam socialdemokrato mintis patinka.
„Būtų keista, jei aš būčiau kaip nors prieš tokią mintį. Nežinau, gal ir galima kažkokiu būdu, kaip jūs sakote, krašto apsaugos lėšas, jeigu mes galvojame apie privalomą karinį parengimą, tai gal ne visi papuola. Žinau, kad jūs kalbėjote apie trečią fizinio lavinimo pamoką, kurią būtų galima išnaudoti, mano supratimu, ne tik fiziniam lavinimui, bet apskritai sveikos gyvensenos ugdymui. Nežinau, negalėčiau pasakyti, ar toks mechanizmas įmanomas, kaip sujungti tas sistemas, bet mintis gera. Būtų įdomu tokią diskusiją suorganizuoti su krašto apsaugos ministru“, – prabilo jis.
A.Skardžius paragino susitikinėti ne su krašto apsaugos ministru, o tiesiai su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Po susitikimo su socialdemokratais A.Veryga dar kartą patvirtino, kad idėja yra įdomi.
„Idėja yra įdomi. Jeigu mes kalbame apie privalomą karinį parengimą, kuris gali būti susijęs su fiziniu parengimu, tai kodėl ne, jei krašto apsauga galėtų kažką investuoti labiau į mokyklas, į infrastruktūros sukūrimą, bet apie tai reikia diskutuoti. Man ta idėja pasirodė įdomi, tai kodėl nepadiskutuoti?“ – klausė jis.
Ministras R.Karoblis: „Tai būtų apgaudinėjimas“
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad gynybai skirtų lėšų negalima išleisti niekam kitam, nes tai būtų NATO apgaudinėjimas.
„Tai būtų apgaudinėjimas. NATO atlieka šalių narių gynybos išlaidų auditą. Gynybai skirtas biudžetas yra gynybai skirtas biudžetas. Antra, prie esamos geopolitinės situacijos ir augančios grėsmės iš Rytų turime galvoti, kaip didinti gynybos biudžetą, o ne mažinti jį. Trečia, 2 proc. BVP gynybai yra minimalus ir privalomas mūsų įsipareigojimas NATO – jei norime, kad NATO vykdytų savo įsipareigojimus mums, turime vykdyti savo įsipareigojimus jiems“, – teigia ministras 15min atsiųstame atsakyme.
Šiemet išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP. Taigi, dar nė nesiekia tos sumos, kurią skirti Lietuva yra įsipareigojusi NATO.
2014 metais pasirašydamos susitarimą partijos sutarė kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kad jis ilgainiui sudarytų 2 proc. BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2 proc. BVP pasiekti 2018 metais.
