Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 04 14 /15:58

A.Veryga: trečiadienį Vyriausybė svarstys, kaip sušvelninti karantiną – kai kas jau gali įsigalioti dar šią savaitę

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad trečiadienį bus sprendžiama dėl kai kurių karantino režimo švelninimų. Gali būti, kad bus atvertos kai kurios ne maisto parduotuvės bei paslaugos, kurių metu kontaktas trunka ne ilgiau kaip 15 minučių.

A.Verygos teigimu, dėl karantino režimo sušvelninimo Vyriausybė planuoja spręsti trečiadienį.

Kaip bus švelninamas karantino režimas, anot jo, kol kas nėra sutarta galutinai, bet ministras minėjo, jog duris gali atverti kai kurios ne maisto parduotuvės, taip pat gali būti atnaujintas paslaugų, kurias teikiant kontaktas tarp žmonių ne ilgesnis nei 15 minučių, teikimas.

Pirmiausiai gali būti atnaujinta veikla parduotuvių, kur lengva kontroliuoti žmonių srautus, taip pat tų, kurios turi atskirą įėjimą iš lauko.

Kirpyklos į pirmąjį etapą neturėtų patekti.

„Kirpyklos į pirmąjį etapą neturėtų patekti“, – sakė jis.

A.Verygos teigimu, kai kurie palengvinimai galėtų įsigalioti dar šią savaitę.

Grožio salonus ir panašias įstaigas, anot jo, dabar atverti nesaugu, nes kontaktas tarp žmonių jose ilgas.

„Apie šias paslaugas kalbama labai atsargiai. Be to, pati logika yra atverti po truputį ir vertinti statistiką, ar ji gerėjanti, ar blogėjanti“, – kalbėjo jis.

Karantinas, pasak A.Verygos, greičiausiai bus pratęstas, tačiau jis akcentavo, kad režimas greičiausiai nebebus toks griežtas.

Medikams vis tiek lieps deklaruoti darbovietes

Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos medikų sąjūdis antradienį pasitraukė iš derybų dėl susitarimo, protestuodamos prieš SAM siūlymą medikams leisti dirbti tik vienoje darbovietėje.

Ministras sakė, kad šis sprendimas bus gerbiamas, bet jis vis tiek pasirašys įsakymą, kuriuo įpareigos visus medikus deklaruoti, kur jie dirba. Jis leido suprasti, kad tolimesnius sprendimus šiuo klausimu bus laisvi priimti gydymo įstaigų vadovai.

„Tai sprendimas, kuris leis gydymo įstaigų vadovams matyti, kokia yra situacija, kokios grėsmės jų gydymo įstaigai“, – kalbėjo jis.

Tai sprendimas, kuris leis gydymo įstaigų vadovams matyti, kokia yra situacija, kokios grėsmės jų gydymo įstaigai.

Ministras aiškino, kad jis ir negalėjo įpareigoti medikų nedirbti daugiau nei vienoje įstaigoje tai esą ir nebuvo siūloma, nes to neleidžia Darbo kodeksas.

„Tai nebūtų buvęs imperatyvas, tai būtų buvusi viso labo deklaracija, nes privalomai tokių nurodymų įgyvendinti neleidžia aukštesni teisės aktai“, – kalbėjo jis.

A.Veryga sakė, kad medikams dirbti tik vienoje įstaigoje buvo siūloma dėl to, kad ne vienoje įstaigoje, kur nustatytas plitimas, buvo pastebėta, kad medikai dirba ne vienoje gydymo įstaigoje.

„Ir tai sudarė sąlygas ligai išplisti ne vienoje ligoninėje. Siūlymas buvo, kad vis tik medikai šiuo karantino laikotarpiu pasirinktų vienintelę pagrindinę gydymo įstaigą, kur jie dirba ir pačių medikų srautai nesimaišytų, jie nedirbtų keliose gydymo įstaigose“, – kalbėjo A.Veryga.

Jis aiškino, kad testavimas ir asmens apsaugos priemonių naudojimas neapsaugotų nuo ligos plitimo, nes, anot ministro, kad medikai tokias pat apsaugos priemones, kokios naudojamos darbui su COVID-19 ligoniais, turėtų naudoti nuolat – net ir poilsio metu, net ir bendraudami tarpusavyje.

Ministras įsitikinęs, kad tai įgyvendinti būtų sunku.

A.Veryga aiškino, kad antradienį medikų profsąjungoms buvo siūloma pasirašyti deklaraciją dėl darbuotojų saugos.

„Šitoje deklaracijoje buvo nurodoma, kad tokiu atveju, jei medikui tektų likti pagrindinėje įstaigoje, jų atlyginimas neturėjo nukentėti“, – sakė jis. Politikas pabrėžė, kad tokiu atveju nebūtų kalbama nei apie licencijų praradimą, nei atleidimus.

Ministras aiškino, kad kai nesilaikoma saugumo reikalavimų, maišosi personalo srautai, nutinka kaip Ukmergėje ir Marijampolėje, kur ligoninės tapo židiniais.

„Tada (kaip Ukmergės ir Marijampolės atvejais – aut.) kyla didelė rizika, kad paslaugos nebebus teikiamos“, – į klausimą, kas gydytų žmones mažuose miesteliuose, kur medikai dirba per kelias gydymo įstaigas, jei medikams reikėtų pasirinkti tik vieną darbovietę, atsakė ministras.

Komentuodamas medikų sprendimą pasitraukti, jis aiškino, kad tai esą rodo, kad kalbose visi drąsūs, bet kai reikia imtis darbų ta drąsa ir ryžtas prapuola.

„Tenka apgailestauti, kad to ryžto neužtenka, kurio paprastai užtenka kalbėjimui, garsiai kalbant apie medikų saugumą ir su tuo susijusiomis rizikomis“, – teigė ministras.

„Tenka tik apgailestauti, kad darbuotojų saugumas rūpi tiktai žodinėse deklaracijose. Vietoj pasirašymo iš kai kurių organizacijų sulaukėme ilgų surašytų dokumentų ir popierių, ką reikėtų ir ko nereikėtų daryti“, – kalbėjo jis.

Statistika pamažu gerėja

Lietuvoje koronaviruso infekcija serga 1070 žmonių, 24 žmonės mirė, 101 žmogus pasveiko.

14 žmonių yra reanimacijoje, 9 žmonių tenka dirbtinai ventiliuoti plaučius 38 žmonėms taikoma deguonies terapija ne reanimacijoje.

„Statistika yra po truputį gerėjanti“, – sakė jis.

„Jei vertintume procentais, nuo 100 mėginių turime 0,7 procento teigiamų atvejų, tas procentas yra nuolat mažėjantis, prieš šventes jis buvo apie 1,5 procento“, – antradienį kalbėjo ministras.

Kaip vertina savaitgalį vykdytą kontrolę, žmonių elgesį savaitgalio metu?

„Ar išlaikėme egzaminą, pamatysime po 5-7 dienų (...) Jei matysime, kad daugėja žmonių, kurie patenka į gydymo įstaigas, tai irgi bus objektyvus rodiklis, kad yra problemų su karantino laikymusi“, – aiškino jis.

Tyrimų skaičius paskutinėmis dienomis mažėjo

A.Veryga sakė, kad tyrimų skaičius yra sumažėjęs.

„Šylantis oras lemia tai, kad mažiau žmonių serga peršalimo ligomis. Matyt, ir pačios šventės davė efektą. Žmonės liko namuose ir mažiau kreipėsi į mobiliuosius punktus, karščiavimo klinikas“, – kalbėjo jis.

A.Verygos teigimu, tyrimų sumažėjo ir dėl to, kad mažiau žmonių parvyksta į Lietuvą.

„Pagrindinė banga turėjusių kontaktą prakeliavo pro punktus ir išsityrė“, – svarstė jis.

A.Veryga aiškino, esą kai kuriuose gydymo įstaigose apsaugos priemonių yra jau net ir per daug – jos bus laikomos rezervo sandėliuose.

„Girdime nuogąstavimus, kad priemonių gali pritrūkti – noriu paraginti įstaigų vadovus priemones naudoti, jos nuolat atvyksta, jų neturėtų trūkti“, – aiškino jis.

Santaros klinikų intensyvios terapijos medikai prieš šventes skundėsi, kad apsaugos priemonių jiems trūksta – jos dalijamos labai dozuotai.

A.Verygos teigimu, Santaros klinikoms apsaugos priemonių tikrai netrūksta.

„Santaros klinikose tų priemonių netrūksta, jie jų turi – jų yra. Reikia galbūt nuraminti medikus, kad kai jas reikės pasikeisti, jų tikrai bus“, – aiškino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?