– Pone Veryga, per trejus metus iki 2020 metų norite pasiekti, kad kiekvienas alkoholio laipsnis bet kokiame gėrime būtų apmokestinamas tokiu pačiu akcizu. Kodėl?
– Principas paprastas – siekiame, kad alkoholio laipsnis būtų apmokestintas daugiau ar mažiau vienodomis kainomis. Kad išnyktų skirtingas apmokestinimas, kai bandoma aiškinti, kad yra daug geriau, jog žmonės geria silpnesnius gėrimus.
– Manote, kad suvienodinus akcizus bus skaidriau, efektyviau, teisingiau?
– Taip. Ir skaidriau, ir efektyviau. Skirtingo apmokestinimo filosofija remdavosi tuo, jog esą geriau, kad žmogus geria alų, o ne degtinę. Manau, jog būtų kur kas geriau, jei žmonės litrą degtinės pakeistų litru alaus, nes litre alaus yra aštuonis kartus mažiau alkoholio. Tačiau taip nebūna, nes silpnesni gėrimai yra mažiau apmokestinti, žmogui yra pigu pirkti įvairius spirituotus vynus, alų ir panašiai. Dabar situacija tokia, kad daugiausiai apmokestiname gėrimus, kuriuos dažniausiai falsifikuoja, jie patenka ir nelegaliais keliais. O silpnesni gėrimai kažkodėl yra išskiriami ir privilegijuojami.
– Bet ar tai nebūtų dviračio išradimas? Europoje yra įprasta mažiau apmokestinti silpnesnius gėrimus, daugiau – stiprius. Valdžia tarsi pasisako už tai, kad žmonės rinktųsi mažesnę blogybę – silpnesnius gėrimus?
– Manau, kad tai alkoholio gamintojų filosofija.
– Manote, kad tai Europos alaus ir vyno gamintojų lobistinis dalykas?
– Taip. Manau, kad yra bergždžias dalykas ginčytis dėl skonio. Žalą žmogui daro ne alkoholio rūšis, o etilo alkoholis, esantis gėrime. Nėra jokios logikos daugiau ar mažiau apmokestinti etilo alkoholį skirtingose gėrimų grupėse. Visa kita – išvestiniai dalykai, skonio klausimas.
– Ponia Šimonyte, ar toks plokščias apmokestinimas, kai įvedami vienodi akcizai ir valstybė tarsi nusišalina nuo bet kokios akcizų politikos, yra išmintingas kelias?
– Manau, tai turėtų būti labiau pagrįsta. Akcizais apmokestinamos prekės paprastai turi neigiamą poveikį visuomenei – tai yra tabakas, alkoholis, kuras. Akcizais yra surenkami ištekliai, kurie tarsi padengia dėl neigiamo poveikio padarytus kaštus, kažkiek keičia žmonių elgseną. Tačiau man neteko matyti jokio patikimo įrodymo, kad tie išoriniai kaštai visuomenei dėl žmonių, kurie vartoja silpnus gėrimus ir kurie vartoja stiprius, yra vienodi. Turbūt neatsitiktinai nėra šalies, kuri tokią praktiką taikytų. Netgi tose šalyse, kur akcizai alkoholiui yra daug didesni nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, proporcija tarp vieno laipsnio apmokestinimo degtinėje ir silpname aluje yra pakankamai didelė ir skaičiuojama kartais.
Aš ir anksčiau, ir dabar manau, kad dabartinė akcizų sistema Lietuvoje nepagrįstai išskiria alų. Kai buvau finansų ministrė, man buvo vis primenama kareivio Šveiko frazė, kurios jis, beje, niekada nėra sakęs – esą vyriausybė, pabranginusi alų, pasmerkta žlugti. Daug apie tai diskutuodavome ir alaus akcizo didinimas visada būdavo labai komplikuotas. Alaus akcizo didinimas būdavo gerokai kuklesnis negu degtinės. Tačiau tai, kas siūloma dabar, pakeičia balansą į priešingą pusę. Po tokių pakeitimų žmogui, piktnaudžiaujančiam alkoholiu, bus paprasčiau įsigyti butelį degtinės nei butelį alaus. Be to, šie produktai turi nevienodą gamybos savikainą – vienokių kaštų reikia degtinės gamybai ir visai kitokių – fermentuotam vynui ar alui. Tam tikra akcizų struktūra, kai silpnesni gėrimai yra apmokestinami proporcingai lengviau nei stiprieji, yra absoliučiai paplitusi praktika.
– Pone Veryga, jei jūsų siūlymas būtų įgyvendintas, populiaraus Lietuvoje alaus butelis, kuris dabar nekainuoja euro, kainuotų 1,5 euro, o degtinės butelis brangtų vos keliasdešimčia procentų. Būtų sudėtinga situacija ir alaus gamintojams. Gal reikėtų ieškoti kompromiso?
– Butelis alaus pabrangtų, tačiau nepamirškime, kad ir mūsų pajamos nestovės vietoje. Nuo 1995 metų alkoholinių gėrimų įperkamumas Lietuvoje yra išaugęs net 560 procentų. Turiu omenyje alkoholio kiekį, kurį galima nusipirkti už disponuojamas pajamas. Alkoholis nepigo, augo žmonių pajamos. Jei bus priimtas šis siūlymas, kitąmet pusė litro alaus pabrangtų apie 11 centų. Ar tai kažkoks tragiškas pabrangimas?
Jei bus priimtas šis siūlymas, kitąmet pusė litro alaus pabrangtų apie 11 centų. Ar tai kažkoks tragiškas pabrangimas?, - A.Veryga.
Beje, akcizų suvienodinimo siūlymą pateikė ankstesnės kadencijos Seimas. Pats principas man asmeniškai tinka ir patinka, tačiau manau, kad turėtume kalbėti ne apie vieno laipsnio apmokestinimo suvienodinimą, bet apie vieno laipsnio kainos suvienodinimą. Tada atsiranda logika ir dėl gėrimo savikainos. Stipriuosius gėrimus iš tiesų yra kur kas pigiau pagaminti. Čia ir būtų erdvė diskusijai, kaip akcizas turėtų būti pritaikytas, kad vienas laipsnis nebūtų apmokestintas, bet kainuotų tiek pat.
– Tai reikštų, kad didžiausias akcizo krūvis tektų stipriesiems gėrimams?
– Taip.
– Suprantu, kad jūs Seime registruoto siūlymo nepalaikote ir jis turėtų būti tobulinamas?
– Patį principą aš palaikau. Parlamentas jam jau pritarė po pateikimo ir paprašė vyriausybės išvados. Tikslas – padaryti alkoholio laipsnį vienodai brangų, kad žmonėms tiesiog neapsimokėtų gerti degtinės, nes tai esą pigiau nei 8 ar 10 butelių alaus. Jei laipsnis kainuos vienodai brangiai, už tuos pačius pinigus nupirksi tiek pat gramų alkoholio.
– Ar nereikėtų labiau iškristalizuoti pagrindinį tikslą? Ar mes norime surinkti dvigubai daugiau akcizų iš alkoholinių gėrimų, ar mažinti vartojimą? Ko vis dėlto siekiama? Kad alkoholis būtu neįperkamas?
– Šiuo atveju yra siekiama ne tik didesnių pajamų į biudžetą, bet ir visuomenės sveikatos tikslų, kad alkoholio įperkamumas imtų kristi. Be to, reikėtų stebėti, kas vyksta. Juk visada galima įstatymus koreguoti pamačius, kad krypstama ne ta linkme.
– Ponia Šimonyte, kaip jūs vertinate tokį ieškojimų kelią?
– Įstatymų keitimas yra amžinas ieškojimas. Bet pagal dabar gana aiškiai sudėliotą planą nepanašu, kad kažkas kažko ruošiasi ieškoti. Planas parengtas 4 metams ir tik po 4 metų galima bus pasakyti, kas iš jo gavosi.
– Tai gana ilgas laikotarpis. Pavyzdžiui, alaus gamintojai, kurie yra ir eksportuotojai, gali perorientuoti verslą, uždaryti daryklas, atleisti daugybę žmonių ir panašiai. Sprendimus pakeisti nebus lengva?
– Viena vertus, yra labai aišku, ko gali tikėtis iš valdžios artimiausius 4 metus. Kita vertus, turime nepamiršti, kad pasekmės bus labai nevienodos. Vienokios pasekmės bus nedidelėms alaus darykloms, gaminančioms kokybišką, specialių įgūdžių ir technologijų reikalaujantį alų, kitokios pasekmės bus darykloms, masiškai gaminančioms pigų ir stiprų alų plastikinėje taroje. Būtent tokį alų žmonės renkasi, kai nori pasiekti tam tikrą girtumo laipsnį.
– Ponia Veryga, suprantu, kad bus siūloma siekti tos pačios laipsnio kainos ir vyriausybės išvada dėl įstatymo projekto greičiausiai tokia ir bus – vyriausybė siūlys ne vienodinti akcizus, o siekti vienodos kainos?
– Taip, principas būtent toks. Iki šiol, didinant akcizus alkoholiui, buvo siekiama, kad vartojimas nepakistų ir būtų surenkama daugiau pinigų į biudžetą. O dabar svarbiausiais tikslas – sumažinti vartojimą. Jei vartojimas mažės – taip, daliai alkoholio pramonės teks galvoti, ką daryti. Gal pilstyti mineralinį vandenį, gal kitus gėrimus. Bet taip ir turėtų būti, toks yra tikslas.
