Moteris iki šiol netiki, kad nuoširdus jos draugas buvęs Aurimas pats pasirinko kraupią mirtį kilpoje.
„Tai protu nesuvokiama. Jis turėjo tiek daug planų. Ketinome šią gegužę abu vykti į Ispaniją, kur gyvena jo duktė ir mano anūkė Gustė. Kitą mėnesį jai sukaks dvylika”, – pasakojo V.Urbonavičienė.
Virginija savo mobiliajame telefone saugo paskutinę Aurimo žinutę, siųstą kovo 13-ąją.
„Sveiki! Linkėjimai iš Kauno. Gal jūs žinote Gustės adresą? Nebegaliu daugiau taip gyventi. Jei reikės, parduosiu butą, sumokėsiu, ką skolingas per visus metus, bet aš ją pamatysiu!” – rašė Aurimas buvusiai uošvei likus kelioms dienoms iki savižudybės.
Kovo 21-osios rytas Virginijai prasidėjo įprastai – internete ir spaudoje peržvelgiant naujienas. Žinia apie Aurimo mirtį moteriai buvo pernelyg kraupi, kad iš karto ja patikėtų.
„Maniau, kad tai žiaurus pokštas. Puoliau skambinti Lilei (Aurimo motinai Leokadijai Dautartienei)Jos telefonu atsiliepė Aurimo tėvas Raimundas. Jis patvirtino baisią žinią ir pasakė, kad Lilė ligoninėje”, – prisiminė Virginija.
Nors Aurimas jau seniai nebėra jos žentas, moteris nuo pat pradžių gražiai bendrauja su jo tėvais ir neketina nutraukti šios draugystės po abi šeimas sukrėtusios tragedijos.
Virginija ryžosi blogą žinią pranešti 34 metų dukteriai Eladai, su antruoju vyru ir trimis vaikais gyvenančiai Ispanijoje. Motinos ir vienturtės dukters santykiai keleri metai yra labai įtempti. Elada negali motinai atleisti, kad ši po skyrybų stojo į Aurimo pusę, kai jam visokiais būdais buvo trukdoma matytis su dukterimi Guste.
Elada į motinos telefonu praneštą žinią apie Aurimo mirtį iš pradžių reagavo su nuostaba: „Negali būti.”
„Paskui ji pradėjo verkti: „Aš tave, mama, myliu ir tėtę myliu.” Elada isteriškai raudojo ir nutraukė pokalbį. Vėliau aš jai kelis kartus bandžiau prisiskambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Nepavyko su ja pasikalbėti ir internetu.
Daugiau jai neskambinsiu. Paguosti ją, nes jai sunku? O mums lengva? Tegu pati mūsų ieško. Kodėl ji šitaip pratrūko raudoti? Matyt, kalta jaučiasi. Jei būtų jo nekentusi, nebūtų taip reagavusi”, – bandė įminti savo dukters sielos mįsles Virginija.
Moteris mano, kad Elados ir Aurimo santuoka sugriuvo todėl, kad du karštakošiai lyderiai nesugebėjo rasti kompromiso ir nugludinti aštrių šeimos gyvenimo kampų.
„Elada buvo lyderė nuo mažens. Ji visada pasiekdavo tai, ko norėdavo. Ji buvo tėvo numylėtinė – be jos vyras žingsnio nežengdavo. O dabar tyliai išgyvena dėl dukters. Eladai netrūko nei proto, nei energijos. Šokėja, žaidimų ir laidų vedėja, gražuolių konkurso dalyvė. Kai baigė Konservatorijoje renginių režisūrą, iš karto gavo darbą televizijoje. Abu su Aurimu turėjo daug darbų. Kai gimė Gustė, padėjome ją auginti ir mes su vyru Adolfu, ir Aurimo tėvai.
Būdavo, mergytė dvi savaites Marijampolėje, o dvi – Kaune. Tarytum varlė keliauninkė.
Gustė ypač buvo prisirišusi prie močiutės Lilės. Net verkdavo, kai tėvai atvažiuodavo jos pasiimti”, – pro ašaras pasakojo Virginija.
Moteriai daugybę metų širdį drasko klausimas, kodėl taip skausmingai baigėsi Elados ir Aurimo skyrybos.
„Skyrybos šiais laikais – jokia naujiena. Tačiau juk skiriasi vyras ir žmona. Vaikas nori turėti ir mamą, ir tėtį. Nesuprantu, kodėl Elada neleido Aurimui susitikinėti su Guste, kurią jis be galo mylėjo. Gal tai kerštas? Kiek kartų Elados klausiau, kodėl ji taip slepia Gustę nuo tėvo, atsakymas būdavo tik vienas: „Jis ką nors bloga jai padarys.” Straipsnį šiai temai skiria „Gyvenimo būdas“.
Aurimas dievino dukterį ir niekada nebūtų jos nuskriaudęs.
„Po skyrybų jie draskė vaiką jo nepasidalydami. Tačiau net teismai dėl dukters nepadėjo”, – liejo sielvartą Virginija.
Moteris mano, kad Eladą žeidė artimas Aurimo ir jo motinos ryšys: „Jai nepatiko, kad kiekvieną savaitgalį jis važiuodavo į Kauną pas mamą.”
Po jaunos poros skyrybų uošvės ir žento draugystė, regis, dar labiau sustiprėjo.
„Jei Aurimas važiuodavo į kokį nors renginį Marijampolės krašte, būtinai užlėkdavo pas mus. Atsimenu, praėjusiais metais, kai pasklido kalbos, kad jis veda Viktoriją, važiuodamas į Druskininkus užsuko ir pas mus.
Na, sakau, tai paslapčia susituokei? O jis: „Tai kad nieko nebuvo – ji į Klaipėdą išvažiavo.”
Ir tuoj pat pridūrė: „Na, ir ačiū Dievui.” O po kurio laiko apstulbau, kai sužinojau, kad jis vis dėlto vedė Viktoriją.
Aurimas padėjo jai atgauti dukterį, gal manė, kad jam tai kompensuos Gustės, dėl kurios su Elada sutarti nepavyko, praradimą?” – svarstė Virginija, visuomet palaikiusi žodžio kišenėje neieškantį žentą.
