Palydėjo užgauliojimais diplomatams
Unikali A.Valujavičiaus kelionė, o ypač – jos pabaiga, kuri keletą kartų dėl įvairių priežasčių buvo atidėta, prikaustė visos Lietuvos dėmesį.
Plaukimui einant į pabaigą, – kai keliautojas po bemaž keturių mėnesių vėl išvydo žemę, ėmė aiškėti ir galima finišo data.
„Dėl finišo Majamyje. Turbūt pasieksiu balandžio 22-23 dienomis, – prieš geras dvi savaites savo paskyroje „Instagram“ pranešė jis. – Dar priklausys nuo vėjo. Čia gal labiau aktualu Amerikos lietuviams, kurie sakė, kad nori iš anksto žinoti, kad nusipirktų bilietus iš kitų valstijų. Arba 22, arba 23 dieną, būsiu arba šiauriau, arba piečiau Majamio.“
Galiausiai į krantą jis išlipo lygiai prieš savaitę, praėjusio antradienio, balandžio 25-osios vakarą Lietuvos laiku.
Nors nuo plano laiko prasme A.Valujavičius nukrypo tik tris-keturias dienas ir didelių pasikeitimų ar netikėtumų kelionės pabaigoje neįvyko, internete imta reikšti priekaištus ir kelti versijas dėl vėlesnės plaukimo baigties.
„A.Valujavičius įveikia Atlantą... Bet jis negali išlipti į krantą... DVI PARAS.
Irklavęs KETURIS mėnesius dar dvi dienas turėjo gaišti pakrantėje? Ar mes turime JAV Lietuvos ambasadą ir ar ambasadorė pasitiko Lietuvos didvyrį?
Manau, turėjo svarbesnių reikalų (shoppingas, nagų lakavimas ir panašiai).
O GAL VYKDĖ IŠTIES SVARBIĄ MISIJĄ, vežiojo Gabrio vaikus???“ – nerinkdamas žodžių, kitą dieną savo paskyroje „Facebook“ rašė K.Skrebys.
Taip familiariai jis greičiausiai pavadino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
Toliau teisininkas, pats 1996-1999 m. buvęs Vyriausybės nariu – valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru, leidosi į svarstymus apie Lietuvos diplomatus ir ambasadų personalą, ėmė užgaulioti ne tik diplomatijos vadovą, bet ir A.Plepytę.
Reakcijas į K.Skrebio komentarą išreiškė kone 900 žmonių, daugiau nei 200 internautų pakomentavo ir daugiau nei 500 įrašu pasidalijo. Tarp pastarųjų yra ir galiūnas Žydrūnas Savickas.
Atidėjo kelis kartus
Įrašo dalį apie diplomatus galima laikyti K.Skrebio asmenine nuomone, tačiau samprotavimai apie tai, kodėl plaukikas krantą pasiekė vėliau, nei anksčiau planavo, ir ambasados atstovų pagalbą yra klaidinantys.
Jau tąkart, kai užsiminė krantą galįs pasiekti balandžio 22-23 d., A.Valujavičius pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame buvo matyti audringas vandenynas. Plaukti, jo paskaičiavimu, buvo likusios penkios-šešios dienos.
Balandžio 22-ąją, kuomet, palankiausiomis aplinkybėmis, galėjo išlipti į krantą, keliautojas informavo, kad Majamį ketina pasiekti diena vėliau, nei tikėjosi.
„Atlantas nori, kad dar pabūčiau vandenyne. Todėl finišas iš šio sekmadienio nusikelia į pirmadienį (tikiuosi). Miegu pastarosiomis paromis vos po kelias valandas, kad spėčiau ant sekmadienio, bet pastangos bevaisės“, – „Instagram“ rašė jis.
A.Valujavičius ir šį planą turėjo pakeisti – jis ketino jau pirmadienį prisišvartuoti į pietus nuo Majamio esančiame uoste, bet vandenyno srovė valtį ėmė nešti nepalankia krytimi.
Be to, paaiškėjo, kad uostas, kuriame planuota finišuoti, keliautojo numatytą dieną nebepriims, tad jam teko dar vieną naktį praleisti vandenyne.
„Nelaukite, bičiuliai, – „Instagram“ įspėjo lietuvis. – Techniniai nesklandumai su uostais ir lietuvių bendruomenėmis. Todėl dabar sėdžiu ant inkaro ir laukiu patikslinto laiko ir uosto, kur atplaukti. Šiandien naktis užsiinkaravus. Nieko gero.“
LRT skelbė, kad keliautojui nepavyko rasti uosto, kuris būtų greitai sutikęs priimti ne tik jo valtį, bet ir pasitikti norinčių lietuvių būrį – tam reikėjo gauti leidimą.
Castle Harbor Boats – nedidelis uostas, kuris galiausiai priėmė lietuvį, yra tik šiek tiek šiauriau to, į kurį atplaukti planuota keliomis dienomis anksčiau.
A.Valujavičius krantą pasiekė balandžio 25-osios vakarą, po 22 val. Lietuvos laiku. „Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas! Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!“ – triumfavo jis.
„Truputį esu pavargęs, bet viskas gerai, – prisišvartavęs ir jau išlipęs ant kranto LRT žurnalistui Augustinui Šemeliui sakė keliautojas. – Paskutinės valandos buvo labai sunkios, nes, pasirodo, uostas buvo kažkur kitur, tai reikėjo penkias valandas irkluoti prieš srovę. Geras jausmas, Atlantas perplauktas sėkmingai“.
Perplaukęs vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies, A.Valujavičius, tapo pirmuoju tai padariusiu lietuviu.
Kelionė vienviete valtimi „Lituanica“ prasidėjo gruodžio 26 d. nuo Europos krantų. Taip jis paminėjo 90-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metines.
Lietuvis šia kelione bandė pagerinti ir pasaulio rekordą, tikėdamasis Šiaurės Amerikos žemyną pasiekti per 110 dienų, tačiau sutrukdė vėjas: „Trūko vėjo, nes viduryje Atlanto dvi savaites turėjau labai silpną vėją, palankų, bet silpną. Arba buvo kelios dienos, kurios buvo prieš vėją.
Tiesiog aš dvi savaites kasdien nuirkluodavau po 20-30 jūrmylių, kai man reikėdavo po 50-55. Tai ir buvo pagrindinis faktorius. Gamta pakišo koją, Atlantas neleido man išsiveržti“, – dar kelionės metu pasakojo A.Valujavičius.
Pagalbos nesikreipė
Lietuvos ambasadorė JAV taip pat paaiškino, kodėl kelionė užtruko dar keliomis dienomis ilgiau, nei tikėtasi. Be kita ko, jau pasiekęs JAV krantus lietuvis turėjo dreifuoti vandenyje, kol bus sutvarkyti formalumai, leidę jam pasiekti uostą.
A.Plepytė portalui 15min pasakojo, kad Majamyje irkluotojo laukė ir diplomatai, tačiau, atidėjus sutikimą, turėjo išvykti.
„Aš pati norėjau, bet buvo suplanuotas kitas mano vykimas į Nebraską, į susitikimą su bendruomenėmis ir kongresmenais, – kalbėjo ji. – Buvo diplomatų, kurie buvo Floridoje ir labai laukė, bet, kadangi atvykimo laikas pasikeitė, jie turėjo grįžti.“
Taip pat skaitykite: Ambasadorė paaiškino, kodėl A.Valujavičius negalėjo išlipti į krantą
Ambasadorė suskubo pakviesti A.Valujavičių apsilankyti Vašingtone.
Jos žodžiais, diplomatus nustebino situacija, kai A.Valujavičius kurį laiką negalėjo patekti į JAV uostą: „Mus tas irgi nustebino, nes, kiek šnekėjome su bendruomene, kreipėmės į organizatorius, mums nebuvo jokių indikacijų, kad gali būti kažkokių trukdžių.“
Vėliau buvo išsiaiškinta, kodėl kilo toks nesusipratimas. „Srovė nunešė į šiaurę, tad reikėjo operatyviai rasti kitą uostą, gauti leidimus į jį įplaukti, kas užtruko“, – pasakojo ambasadorė.
Šiuos leidimus atskirai išduoda pats uostas, jie reikalingi bet kokiam įplaukiančiam laivui, valčiai ar jachtai.
A.Plepytė pabrėžė, kad su prašymu padėti nei A.Valujavičius, nei jo komanda į ambasadą nesikreipė.
PATIKSLINIMAS 2023.05.08: patikslinta data 5-oje pastraipoje
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
