„Pagrindiniai tikslai galimybių pasui yra suteikti galimybę verslams ir veikloms, kurie pariboti, iki nutiks neišvengiama masinė vakcinacija“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, galimybių pasas būtų elektroninis dokumentas, užtikrinantis, kad asmuo yra ne tik pasiskiepijęs, persirgęs ir turintis imunitetą pagal infektologų reikalavimus, bet ir turintis neigiamą COVID-19 testo atsakymą.
Tam tikslui ministerija siūlė plėsti testavimo apimtis, pavyzdžiui, miestuose įrengus mobiliuosius testavimo punktus.
Tuo metu ekspertų tarybos nuomone, neskiepyti ir nepersirgę žmonės, net jei reguliariai testuotųsi, negalėtų atitikti COVID-19 saugaus žmogaus apibrėžimo. Jiems esą galėtų būti netaikoma tik dalis apribojimų.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, būtų problematiška, jei testuotis nuolat norintys žmonės tai darytų dabar esančiuose mobiliuosiuose punktuose.
„Be pajėgumų plėtimo, sudėtingai tai būtų padaroma“, – sakė ji.
I.Šimonytė kėlė klausimą, ar savivaldybės sutiktų plėsti pajėgumus.
A.Armonaitės teigimu, Vyriausybei sutikus, su savivaldybėmis būtų kalbama atskirai.
Danijoje, anot jos, neigiamas testas galioja 72 valandas. A.Armonaitė sakė, kad Lietuvoje galima būtų diskutuoti apie 48 valandų laikotarpį.
Anot premjerės, pirmiausiai reikia pasikalbėti su savivaldybėmis ir išsiaiškinti, ką jos mano apie papildomą testavimą.
„Techniniai ir teisiniai sprendimai pakeliui būtų ruošiami“, – kalbėjo ji. Premjerė svarstė, kad toks pasas galbūt galėtų įsigalioti gegužę.
A.Armonaitė sakė, kad valstybė turėtų apmokėti šiuos testus, tačiau naštą galėtų pasidalinti savivaldybė.
Ministerija mato tokias galimybių paso veiklų kryptis:
1. Maitinimo paslaugos viduje;
2. Didesnės apimties renginiai viduje ir lauke;
3. Sporto klubai ir laisvalaikio veiklos viduje didesniam žmonių kiekiui;
4. Asmeninės šventės, jei dalyvauja daugiau nei 2 namų ūkiai;
Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečiadienį pasiūlė tokius karantino valdymo etapus:
I. Dalies veiklų atvėrimas iki Galimybių paso;
II. Galimybių pasas iki masinės vakcinacijos;
III. Galimybių paso siejimas su ES Skaitmeniniu žaliuoju sertifikatu;
Ministerijos siūlomos laisvinimo kryptys iki Galimybių paso įsigaliojimo:
1. Maitinimas lauke;
2. Prekyba;
3. Nedideli renginiai lauke ir viduje;
4. Kino teatrai;
5. Sporto klubų veikla;
6. Asmeniniai kontaktai ir asmeninės šventės;
A.Armonaitės teigimu, visa tai būtų galima numatyti Vyriausybės nutarimo dėl karantino režimo. Ji svarstė, kad techninis pasirengimas tam galėtų šiek tiek užtrukti.
Premjerės patarėjas Rimantas Žylius posėdyje teigė, kad galimybių pasas pranyktų įsigaliojus ES žaliajam sertifikatui.
Jo teigimu, vartotojai galės prisijungti per elektroninius valdžios vartus prie e.sveikatos ir gaus sertifikatą.
„Jame bus labai ribotas kiekis asmens duomenų“, – pabrėžė jis.
R.Žyliaus teigimu, paso patikrinimui nereikės ypatingos įrangos – kodą, esantį galimybių pase, bus galima nuskaityti telefonu.
Jis pabrėžė, kad pradžioje reikia, kad būtų apsispręsta, kas yra saugus žmogus, vėliau reikės parengti ir ištestuoti programėlę, išspręsti neelektroninio galimybių paso išdavimą.
