Skaičiai rodo, kad privačių darželių verslas nėra toks patrauklus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors tėveliai skundžiasi negalintys patekti į kai kurias privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, daugelis jų verčiasi sunkiai.
Eilės driekiasi ir prie Austėjos Landsbergienės darželių „Vaikystės sodai“, tačiau juos valdanti bendrovė gali džiaugtis šimtatūkstantiniais pelnais.
Vargo vakarienė
Didžiąją dalį iš 101 sostinėje veikiančio privataus darželio valdo ne bendrovės, o viešosios įstaigos. Vienas iš VšĮ ypatumų – tai pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.
VšĮ gautas pelnas negali būti paskirstomas jo steigėjams, jis turi būti naudojamas tik įstaigos numatytiems tikslams, kurie apibrėžiami įstatuose. Pelno taip pat negalima skirti darbuotojų premijoms. Steigti VšĮ patrauklu dėl mokestinių lengvatų.
Iš visų sostinės privačių darželių, kurie labiausiai didina kainas, daugiausia pelno nurodė gavusi VšĮ „Dienos centras Boružėlės“, valdanti lopšelį darželį „Boružėlės“. Ši įstaiga kainą ketina kelti nuo 250 iki 300 eurų.
2015 metus ši viešoji įstaiga baigė uždirbusi 14,6 tūkst. eurų, užpernai ši suma buvo kiek mažesnė – 13,3 tūkst., eurų.
VšĮ „Sarmatika“, kuriai priklauso darželis „Baltų šalelė“, kainą nuo rugsėjo nusprendė pakelti nuo 232 eurų iki 300 eurų.
2014-uosius „Sarmatika“ baigė su 13,8 tūkst. eurų „minusu“, o praėjusiųjų metų grynasis veiklos rezultatas sudarė beveik 6 tūkst. eurų.
VšĮ „Balsių darželis“, turinti tokio pat pavadinimo privatų darželį, kainas ketina kelti nuo 205–220 eurų iki 250–270 eurų. „Balsių darželis“ nurodo, kad pernai išlaidų turėjo lygiai tiek, kiek gavo pajamų.
VšĮ „Krikščioniškas vaikų darželis“ nuo rugsėjo kainas kelia 50 eurų: nuo 210 eurų iki 260 eurų. Praėjusius metus darželis baigė su 7,5 tūkst. eurų „pliusu“.
Panaši situacija ir daugumoje kitų privačių sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Šimtatūkstantinis pelnas
Šiame fone išsiskiria A.Landsbergienės darželių tinklas „Vaikystės sodas“ ir privati „Karalienės Mortos“ mokykla.
Per praėjusius metus UAB „Vaikystės sodai“ grynasis pelnas viršijo 430 tūkst. eurų. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ grynasis pelnas per tą patį laikotarpį viršijo 140 tūkst. eurų.
A.Landsbergienė 15min teigė, kad darželių kainos peržiūrimos kiekvienais metais. Šie metai taip pat nėra išimtis: „Daug darželių viena iš savo stipriųjų pusių visada įvardindavo mažesnes kainas, o mes laikomės kitos strategijos. Kasmet birželio mėnesį kainas peržiūrime ir jos keliais procentais kyla.
Didžioji dalis privačių darželių patalpas nuomojasi. Jų savininkas nedaro nuolaidų vien todėl, kad nuomojasi ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Jam nėra jokio skirtumo, ar nuomosis ambasada, ar darželis. Jis nori gauti sutartą sumą.
Jei nori būti ikimokyklinio ugdymo įstaiga, o ne dienos centru, turi labai nemažai investuoti. Esame paskaičiavę, kad trijų darželio grupių atidarymas mums kainavo apie 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų).“
Driekiasi eilės
Nors privačių darželių kainos kyla, prie daugelio iš jų rikiuojasi eilės. Sostinės politikai pastebi, kad skyrus 100 eurų kompensaciją privatūs darželiai pasidarė prieinamesni, todėl vietų juose taip pat neužtenka.
Tokia situacija ir „Vaikystės sodo“ tinklo darželiuose. „Pas mus yra laukimo eilės į visus filialus“, – teigė A.Landsbergienė.
Situacija panaši, kaip 1992 m. buvo su grožio salonais. Kai nežinai, ką daryti, atidarai grožio saloną. Dabar taip pat yra su privačiais darželiais.
Pasak jos, privačių darželių trūksta, nes daugeliui iš pradžių tai atrodo kaip smagi veikla, tačiau greitai suprantama, kiek daug į tai reikės investuoti. Skolinantis nemažus pinigus ir nesulaukus tiek vaikų, kiek tikėjaisi, galima susidurti su rimtomis finansinėmis problemomis.
„Situacija panaši, kaip 1992 m. buvo su grožio salonais. Kai nežinai, ką daryti, atidarai grožio saloną. Dabar taip pat yra su privačiais darželiais. Niekas nepagalvoja, kad reikia išmanyti labai daug dalykų – vadybą, komunikaciją, apie pedagogiką ir švietimą net nekalbu“, – teigė verslininkė.
Pašnekovės nuomone, savivaldybės skiriami 100 eurų tikrai sprendžia problemą. „Reikia suprasti, kad tie pinigai yra skirti tėvams, o ne darželiams. Darželis jų niekaip negaus, jeigu vaikas į jį neateis“, – sakė A.Landsbergienė.
Viskas brangsta kartais
Darželių tinklo ir mokyklos vadovė siūlė žiūrėti, kaip keitėsi personalo mokymo ar vaikų pavežimo paslaugų kainos: „Yra labai daug dalykų, kuriuos mes tiesiog pamirštame įskaičiuoti. Pavyzdžiui, kiekvienas tėvas nori, kad auklėtoja ar mokytoja tobulėtų, kad jos eitų į mokymus. Matome, kad per 6 metus mokymų kainos išaugo dvigubai ar trigubai.
Tėvai nori, kad būtų teikiamos papildomos paslaugos, kad ateitų specialistai, logopedas, psichologas. Tai kainuoja. Mūsų vaikai važiuoja į baseiną specialiai vaikams pritaikytu autobusiuku. Per 6 metus ir baseino, ir autobusiuko kaina išaugo daugiau nei dvigubai.“
Pasak A.Landsbergienės, esame pripratę, kad viskuo turi pasirūpinti valstybė, bet Lietuvoje valstybė rūpinasi tik privalomu ugdymu nuo šešerių metų, tuo tarpu ikimokyklinis ugdymas turi būti ir tėvų atsakomybės klausimas. Daugelyje Vakarų valstybių privačiuose darželiuose remiami tik vaikai iš sunkiai besiverčiančių šeimų.
„Kai kalbama apie neformalų ugdymą, visame pasaulyje pasitelkiamos privačios iniciatyvos, kurios valstybei palengvina finansinę naštą ir sukuria kokybiškas alternatyvas“, – sakė ji.
