Rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų.
Pirmininkės teigimu, tokios pataisos apsaugo savivaldybes ir švietimo įstaigas, tačiau jomis neapsaugomi vaiko interesai.
„Tie sprendimai, kurie buvo pasiūlyti, nėra apie vaikų gerovę, bet yra apie tai, kaip mes galime leisti toms mokykloms, kurios nenori keistis, toliau nesikeisti, ir nubausti tas mokyklas, kurios stengiasi kelis metus“, – LRT radijui sakė K.Košel-Patil.
„Tas pokalbis, kad įtrauktis prasidės tik šį rugsėjį, yra netiesa, nes mano vaikas ketvirtokas yra bendroj klasėj, bendroj mokykloj, tūkstančiai mokinių, kurie turi ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius yra bendrose mokyklose“, – kalbėjo pirmininkė.
Ji siūlė žvelgti į Klaipėdos savivaldybės pavyzdį, kuri „yra pavyzdys, kaip reikia ruoštis įtraukčiai, spręsti problemas“.
Šios savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja Bubliauskienė teigė, kad savivaldybės indėlis sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integraciją bendrojo ugdymosi mokyklose yra mokytojų padėjėjų etatai ir jų apmokėjimas. Prieš pora metų tokių etatų buvo apie 130, šiais metais – apie 440. Vieno etato išlaikymas per mokslo metus kainuoja apie 16 tūkstančių eurų.
Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad Seimas organizuos klausymus prieš pataisų svarstymą parlamente ir formuluotes tobulins, nes kalbama ne apie savivaldybes, o geresnes sąlygas vaikams.
"(...) iš tikro noras tai buvo ne apsaugot savivaldybes, o būtent vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas. Jei yra grėsmė, kad savivaldybės bandys laviruoti, nepriimt vaikų į mokyklas, mes įdėsim papildomus saugiklius, papildomas formuluotes ir sutvarkysim. Mūsų, parlamentarų, galva, esmė nesikeičia, neturi pasikeisti, visi vaikai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių turi gauti jų poreikius atitinkantį ugdymą“, – kalbėjo A.Žukauskas.
Vytauto Didžioji universiteto Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė LRT radijui teigė, kad Seimo sumanytos pataisos yra grįžimas į sovietmetį, kai mokyklos galėjo rūšiuoti ir atrinkinėti vaikus, spręsti, ką priimti.
„Matau švietimo demokratijos proceso stabdymą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo proceso stabdymą“, – teigė profesorė.
Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.
Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.
