Automobilių detalių parduotuvė šalia judrios vienos iš Visagino gatvių net ir eilinio trečiadienio rytą pirkėjų stoka negali skųstis.
Pardavėjai konsultuoja kelis vyrus, kurias detales jiems būtų geriausia pasirinkti.
„Rasti čia galima viską, ko reikia automobiliui, todėl ir vadinamės „Viskas automobiliui“, – tikina parduotuvės savininkas.
Ne tik daugiau parduoti
Būtent konsultavimas, anot parduotuvės „Viskas automobiliui“ vadovo Aleksejaus Savčenko, yra tai, ko siekia ir jis, ir jo kolegos – ne tik parduoti kuo daugiau detalių ar automobilių priežiūros priemonių, bet ir patarti klientams, ką rinktis būtų geriausia.
Gal tai bus net ne nauja detalė iš jų parduotuvės lentynos, bet naudota, iš antrų rankų, tik nuvalyta, restauruota.
Savarankiškai dirbti Aleksejus norėjo jau seniai.
Studijuodamas dirbo tai vienoje, tai kitoje autodetalių parduotuvėje gimtajame Visagine.
Kaip sako, ketverius metus neturėjo jokių atostogų – nes arba dirbo, arba važiuodavo į paskaitas, mat studijavo neakivaizdžiai.
Norėjo „daryti kitaip“
„Buvau automobilių mėgėjas visą laiką. O su automobilių detalėmis dirbti pradėjau apie 2011 metus, buvau dirbęs beveik visose tokiose Visagino parduotuvėse.
Turėjau tikslą – galbūt geresnius produktus platinti, domėtis ir parodyti naujoves. Nes pas mus visi šitoje srityje dirbantys buvo vyresnio amžiaus – apie 50–60 metų, tai jie ką turėjo, tą ir pardavinėjo.
O aš mačiau, kad yra progresas, yra pokyčių, galima ką nors daryti kitaip“, – savo pirmuosius pamąstymus apie tai, kad gal reikėtų kurti ką nors savo, dabar prisimena Aleksejus.
Išėjęs iš darbo, rankose turėjau gal 2 tūkst. litų – man realiai tereikėjo nusipirkti gerą kompiuterį ir viskas.
Buvusiame darbe Aleksejus buvo atsakingas už daugelį dalykų atidarant naują parduotuvę.
Kaip sako, pačiam buvo įdomu, kaip vyksta tokie procesai: „Jau galvojau, kad kažkada galėčiau atidaryti savo parduotuvę. Sėmiausi patirties darbe, perskaičiau R.T.Kiysaki „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“, man labai padėjo. Pagalvojau, kad reikia bandyti ką nors daryti.
Išėjęs iš darbo, rankose turėjau gal 2 tūkst. litų – man realiai tereikėjo nusipirkti gerą kompiuterį ir viskas. Nuo to pradėjau, padarėme su draugu nedidelę internetinę parduotuvę. Pabandžiau, bet beveik nebuvo jokios apyvartos, reikėjo pačiam važiuoti į Vilnių, grįžti į Visaginą, kažką bandžiau daryti Vilniuje. Taip pusmetį mėginau kurti savo svajonę, bet supratau, kad jokios perspektyvos čia nėra. Tada pagalvojau, kad reikia žengti kitą žingsnį, jei tai neveikia. Atsidariau nedidelę parduotuvę.“
Viską darė pats
Ta parduotuvė, tiksliau – kioskas, buvo netoli dabartinės. Tada Aleksejus sako dirbęs nuo 12 val. iki kokios 18 val. ir dar pietų pertrauką turėdavo.
„Čia ne dėl to, kad daug miegojau, o kad reikėjo pačiam viską daryti, neturint beveik jokių finansų. Tarkim, reklamuotis. Radau pačią pigiausią spaudą, išsispausdinau informaciją ir pats ėjau į kiekvieną laiptinę, klijavau. Reikėjo dieną dirbti parduotuvėje, vakare pėsčiomis eidavau ar dviračiu važiuodavau ir visur klijuodavau skelbimus.
Pradėjau skaityti knygas, mokytis. Pasakysiu taip – darbas iš manęs padarė žmogų. Reikėjo viską išmokti. Mačiau, kad kažkas nesigauna, reikia skaityti, ieškoti informacijos, skaičiuoti. Susitikęs buvau su daugybe žmonių, verslininkų, kurie tikrai padėjo, papasakojo. Radau investuotojus, atidarėme šitą parduotuvę, o paskui ir toliau pradėjome augti“, – pasakojo Aleksejus ir teigė, kad netrukus kartu su kolegomis jie atidarė ir autoservisą.
Pasakysiu taip – darbas iš manęs padarė žmogų. Reikėjo viską išmokti. Mačiau, kad kažkas nesigauna, reikia skaityti, ieškoti informacijos, skaičiuoti.
Dalino dovanas
Pasakodamas apie reklamos kampanijas, kurių ėmėsi mėgindamas pritraukti klientus, vyras juokiasi – buvo visko, ir sėkmių, ir visiškų nesusipratimų.
Tačiau pagrindinis jo akcentas visuose lankstinukuose buvo jis pats, kadangi nemaža dalis visaginiečių jį pažinojo, kai dirbo kitose parduotuvėse.
„Tiek daug visko bandžiau padaryti, kad pritraukčiau klientus. Apie 2014 metus turėjau tokią akciją – paskaičiavau, kad reklama brangiai kainuoja, tai man buvo pigiau nupirkti langų plovimo skysčio. Nupirkau gal dvidešimt talpų ir pastačiau prie kelio.
Važiuodami vairuotojai galėjo pasiimti, – juokėsi Aleksejus. – Žmogui net nereikėjo užeiti į parduotuvę, nuo kelio iki jos buvo apie 10–20 metrų. Žmogui tereikėjo sustoji, atsidaryti duris, paimti skystį ir išvažiuoti. Tokį turėjau sumanymą. Nuskambėjo kalbos, kad čia dovanoja langų plovimo skystį, labai suveikė.“
Akcijų buvo ir daugiau, kaip sako Aleksejus, visų jau ir neprisimenąs. Bet štai viena buvo tokia, kad pirkdamas už 10 eurų žmogus gaudavo dovanų dar už 20 eurų – tarkim, pramogų vaikų atrakcionų parke arba kokį nors kokteilį.
Atrodęs patrauklus sumanymas vis dėlto nepasiteisino, kaip spėja Aleksejus, galbūt žmonės tiesiog nepatikėjo, kad gali gauti tokią dovaną.
2014 m. turėjau tokią akciją – paskaičiavau, kad man pigiau nupirkti langų plovimo skysčio. Nupirkau gal 20 talpų, pastačiau prie kelio.
Miestai skiriasi
Kiekvienas miestas, anot Aleksejaus, yra specifinis. Jis šiuo metu padeda kitose parduotuvėse – Ignalinoje, Švenčionyse, Molėtuose, Švenčionėliuose, ir tuos skirtumus labai gerai pajunta.
„Tai taip pat maži miestai, bet visur skirtingi žmonės. Tarkim, Visagine reikalingą prekę galimą užsakyti, jeigu ko nors neturime. Molėtuose reikia, kad būtų iš karto. Kiekvienas miestas turi savo tendencijas, savo mentalitetą, pardavimų kultūrą. Ateidamas iš vieno miesto į kitą, neatsineši to paties modelio, nukopijuoti negali, nes santykis su klientais visur skirtingas.
Bandėme atsidaryti filialą Zarasuose, galvojau, kad „Maximoje“ juk žmonių daug, paskaičiavome, kad pro kasas praeinančių žmonių yra šimtai. Tai ir galvojome, jeigu pas mus užeis dešimt, tai galima ką nors ir uždirbti. Bet taip neišėjo, reikėjo uždaryti parduotuves“, – pasakojo Aleksejus.
O ir automobiliai nebūtinai tokie patys skirtinguose miestuose. Tarkim, Visagino mašinos – tai „Volvo“, BMW, „Audi“ ir „Volkswagen“. Nors kartais pasitaiko tokių retų, kad, kaip juokiasi Aleksejus, ir prisiminti pavadinimą nelengva.
„Nežinau, kas nulemia, kad žmonės perka tam tikrą mašiną. Būna sunkumų, net detalių rasti nelengva. Bet esame gerokai pažengę, dirbame su visų automobilių atstovybėmis, tad jeigu reikia, bandome iki galo. Supratome, kad bandysime užsakyti ir naudotas detales, nes kartais nauja detalė kainuoja gana daug. Tada galbūt geriau naudotą rinktis“, – tvirtina Aleksejus.
Nežinau, kas nulemia, kad žmonės perka kažkokią mašiną. Būna sunkumų, net detalių rasti nelengva.
Pandemija ir karantinas gerokai smogė, teko užsidaryti.
„Bandėme prekes vežioti klientams, bet karantinas tikrai padarė negerą poveikį, darbuotojai buvo prastovose. Pardavimai labai sumažėjo, tikrai nebuvo prasmės visiems dirbti.
Bet juk pagrindinis įmonės turtas ir yra žmonės, labai stengėmės juos išlaikyti. Labai gerai, kad buvo prastovos, valstybės kompensacija mums labai pradėjo. Kai prasidėjo antrasis karantinas, jau žinojome, kad nieko gero nebus ir taip pat laukia prastovos“, – kalbėjo Aleksejus.
Šonaslydis ir labdara
Jo teigimu, palyginti su 2019 metais, 2020-aisiais pardavimai smuko apie 20 proc., tačiau iki tol įmonė kasmet augo bent dešimčia procentų, todėl Aleksejus skaičiuoja, kad praradimai siekia net apie 30 proc.
Dar viena Aleksejaus veikla – rengiamos šonaslydžio varžybos.
Jo teigimu, šio automobilių sporto mylėtojams nėra daug tinkamų aikštelių Lietuvoje, tad pasitaręs su Kijeve gyvenančiu draugu, kuris seniai tuo užsiima, Aleksejus ėmėsi ir to.
Sako, mėgstantis ir pats taip važiuoti. Va tik dalyvauti savo renginiuose sudėtinga, nes varžybose tenka būti ir organizatoriumi, ir apsauginiu, nes svarbiausia užtikrinti saugumą ir tvarką.
Kodėl jaunas žmogus savęs ieško Visagine, o ne laimę bando Lietuvos didmiesčiuose ar užsienyje?
Aleksejus sako, kad apie užsienį net nemąstąs, nes „kur esi gimęs, ten reikia ką nors ir daryti“.
Dabar mes dalyvaujame labdaros fonde, kuris kaupiamas pardavinėjant padangas. Akcija pavadinta „Padangos iš visos širdies“.
„Darysime užsienyje, o kam ten darysi? Tiems žmonėms, kurie tavęs net nepažįsta? Dabar mes dalyvaujame labdaros fonde, kuris kaupiamas pardavinėjant padangas. Akcija pavadinta „Padangos iš visos širdies“, mes rinksime labdarą ir skirsime surinktus pinigus vaikų darželiui“, – pasakojo Aleksejus.
Jo vieta čia, Visagine, tvirtina vyras. Ir draugę iš Vilniaus parsiviliojo, nors neslepia, kad jai nėra čia lengva. „Visaginas tikrai truputį atskira respublika“, – su šypsena pripažįsta Aleksejus.
-
Visaginas atidaro naują irklavimo bazę
-
Iš emigracijos grįžęs Antonas tapo Visagino žygių ambasadoriumi: gamtos grožis paperka net britus
-
Dviejų jaunų menininkų darbe – toks Visaginas, kokio dar nematėte
-
Premjerė: jei savivaldybės pasitemps, turintys neigiamą COVID-19 testą gali sulaukti dar daugiau nuolaidų
-
A.Vasiljevo fondas su 0,5 mlrd. eurų vertės mados kolekcija persikėlė į Visaginą
