Ketvirtadienį 95 autoriai kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą LATGA agentūroje.
„Įsivaizduokite, ten dirba 30 darbuotojų, o metinės išlaidos siekia 3–4 mln. Lt. Įsigyjama brangi kondicionavimo sistema, apmokamos pašto išlaidos, komandiruotės, dar pinigų skiriama įvairių projektų finansavimui“, – vardijo R.Tautkus. Jo teigimu, per metus susidaro apie 700 tūkst. Lt, kurie autoriams nėra išmokami. „LATGA turėtų administruoti autorių teises, o ne užsiimti papildomais projektais. Būdas, kaip sutaupyti šie pinigai, neaiškus. Bet dar neaiškiau, kaip iš bendro katilo yra skiriami pinigai autoriams, nes jokios formulės ar sistemos nėra“, – sakė kūrėjas.
Anot Svaro, A.Mamontovo ir R.Tautkaus, paskutinėje autorių konferencijoje, vykusioje balandį, buvo nutarta, kad reikia atlikti LATGA-A vidinės veiklos auditą, bet agentūros vadovybė sprendimą padavė į teismą ir suspendavo. „Paprašėme, kad būtų suformuota autorių grupė, o įmonė LATGA-A audituojama. Iki šiol buvo nurašoma 10 proc. nuo autorių atlygio neaiškiems fondams, norime, kad autorių būtų klausiama, ar jie nori skirti lėšų, ir ne 10, o 6 proc.“, – sakė muzikantai.
Visi pastarosios autorių konferencijos nutarimai buvo sustabdyti po to, kai vienas LATGA-A narių, muzikos kompanijos „Monaco“ įkūrėjas ir prodiuseris Justas Garliauskas apskundė priimtus sprendimus ir visą konferenciją. Beje, iki šiol finansinį LATGA-A veiklos auditą daugiau kaip dešimtmetį atliko auditorės Bronės Stelmokienės įmonė. Autorių sudaryta darbo grupė vidiniam agentūros veiklos auditui atlikti ketino pasinaudoti nepriklausomos tarptautinės audito įmonės „Price Water House Coopers“ paslaugomis.
Pasak A.Mamontovo, dabar svarbiausias autorių tikslas – atstatydinti generalinį LATGA-A direktorių Edmundą Vaitekūną ir visą tarybą. „Neturime tokių galimybių patys. Atstatydinti direktorių gali tik tiesa“, – sakė jis.
Kaltina neskaidria veikla
„Pastebėjome, kad su kai kuriais autoriais ryšiai tampresni nei su kitais, esu LATGA-A narys jau 20 metų ir nė nežinojau, kad dalis autorių atlyginimo nuskaičiuojama projektams, apie kuriuos neturiu žalio supratimo“, – piktinosi A.Mamontovas. Jam antrino R.Tautkus, sakydamas, kad per dvidešimtmetį agentūra turėjo visas sąlygas klestėti korupcijai, pati leido ir koregavo savo įstatus, kuriems autoriai daryti įtakos negali.
Pasak kūrėjų, buvo minčių net kurti savo organizaciją, tačiau tai – ne išeitis. „Tai kas dabar jau sukurta, LATGA-A turtas, pastatai, yra įgyti už mūsų, autorių pinigus. Jei tai jau yra, kodėl turėtume tuo nesinaudoti? Tiesiog norime, kad šis aparatas veiktų taip, kaip priklauso. Autoriai tikrai nenori agentūros suardyti. Nutarėme, kad reikia imtis priemonių, o mūsų sprendimas dėl audito buvo paduotas į teismą, sulaikytas, tad mūsų desperatiškas pagalbos šauksmas – kreipimasis į prokuratūrą“, – aiškino garsus dainininkas, pridurdamas, kad autoriai dabar yra visiški LATGA-A įkaitai.
Kiek ir už ką gauna – nežino
R.Tautkus pripažino, kad autoriams pinigus LATGA-A moka ne visada. „Kartais nemokama net stambiu mastu kai kurių viešai kūrinius transliuojančių organizacijų. Tai daroma apie 15 metų, tad auditui bus nesunku suskaičiuoti, kas ir kiek nemokėjo. Tiesa, aš pats paprašiau senesnės informacijos, LATGA-A tarybos konferencijų protokolų, projektų, kurie buvo rašyti, posėdžių įrašų, tarybos sprendimų, bet man buvo uždrausta“, – sakė kūrėjas, kuris pats yra LATGA-A tarybos narys. Jis pasakojo mėginęs bendrą kalbą rasti ir su generaliniu direktoriumi E.Vaitekūnu, tačiau šis į kalbas gilintis nenorėjo.
„Mes gauname iš LATGA-A pinigus, bet ji neturi sistemos, nežinoma, kiek ir kokių dainų nuskamba eteryje, neaišku, pagal ką gauname pinigus. Turėtume pasitikėti radijo ir televizijos apskaita, bet kartais ji būna visiškai neatitinkanti tikrovės, pavyzdžiui, viena radijo stotis rodo, kad joje groja tik keturių autorių kūriniai“, – sakė R.Tautkus. A.Mamontovas situaciją lygino su buvusia sovietmečiu. „Tai primena tarybiniais laikais atsiradusią sistemą, kai restorane grodavo grupė ir vėliau siųsdavo sąrašus, kokių autorių dainas atliko, o šie pagal tai gaudavo atlygį. Tik kad buvo tokių autorių, kurie su konjako buteliu praeidavo per visus restoranus ir patys įsirašydavo į visų grupių sąrašus. Manau, čia tas pats atvejis“, – tvirtino jis.
Atlikėjai minėjo ir dainininko Sasha Song atvejį, kuomet metus tenka aiškintis ir dėl atlygio gavimo iš užsienio transliuotojų, mat LATGA-A sutartis yra pasirašiusi ne su visomis šalimis.
Administruojama aplaidžiai
G.Liaudanskas-Svaras pažymėjo ir kitą akibrokštą – kol kas nors nepasiskundžia, per daug dėmesio neskiriama ir dainų registravimui. „Kol byla neiškeliama, netikrinama, kad ta pati daina registruojama keliais pavadinimais. Juk viskas labai lengva – ateini, užpildai lapelį, kuriame parašai grupės pavadinimą, autorių, grupę ir kūrinio trukmę. Nereikia nei natų, nieko, kas patvirtintų dainos identitetą. Juolab gali tų lapukų prirašyti kokių tik nori“, – pasakojo jis. A.Mamontovas teigė asmeniškai susidūręs su sukčiavimo atvejais, kai jo kūrinį vėliau mėgino perregistruoti buvę leidėjai. „Nėra taisyklių ir tvarkos“, – kategoriškas buvo jis. „Nepabijokime, taip yra. Parašai klastojami, todėl norime sąžiningo audito“, – pritarė R.Tautkus. Jo teigimu, nepasitikėjimas valdžia kilo dėl to, kad 20 metų buvo vykdytas aplaidus administravimo darbas, sukčiavimas stambiu mastu. „Mes nekaltiname visos LATGA-A administracijos, tik pačias viršūnėles, kurių pirmasis – direktorius“, – sakė atlikėjai.
Sulaukia ir asmeninio spaudimo
R.Tautkus pripažino, kad mėginimai keisti įsisenėjusią tvarką neapsieina be pasekmių. „Yra bandoma mus supriešinti tarpusavyje, apšmeižti prieš kolegas. Neseniai buvo stengiamasi LATGA-A taryboje išaiškinti, neva esu įmonės direktorius, kuriuo iš tiesų nesu ir neva dėl interesų konflikto negaliu atstovauti autorių interesams“, – pasakojo jis. „Jiems svyla padai“, – konstatavo Svaras.
A.Mamontovas taip pat neslėpė sulaukiantis išskirtinio dėmesio. „Aš jau 5-erius metus kovoju dėl Gatvės muzikos dienos, nes LATGA-A už jos metu atliekamas dainas prašo autorinio mokesčio. Klausiu, kokiu pagrindu turiu mokėti? Juk gatvės muzika – nekontroliuojamas dalykas. Manęs generalinis direktorius paklausė telefonu: „Kokia ta suma, kurią gali mokėti?“ O vėliau per tarybos posėdį keliamas triukšmas, kad nemoka va toks pilietis“, – tvirtino muzikantas.
