Vienas iš darbų rangovo bendrovės „Kamesta“ vadovų Egidijus Kevalaitis trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetą informavo, kad dar sausį įvykus pirmai avarijai ir išsiliejus dumblui paprašyta konsultantų iš Vokietijos pagalbos nustatyti jos priežastis.
„Įvykus avarijai pirmą kartą buvo iškviesti konsultantai iš Vokietijos „Husker“ firmos, kurie negalėjo tiesiai šviesiai pasakyti, kodėl pirmoji avarija įvyko. Vokiečiai išsivežę visą tyrimo medžiagą, ką galėjome suteikti, konkrečių išvadų nepasakė – ar buvo sužalota medžiaga trečiųjų asmenų, ar kolonos griuvimas“, – po komiteto posėdžio sakė E.Kevalaitis.
Šįkart išaiškinti avarijos priežasčių paprašyta specialistų iš Olandijos, tačiau atsakymo kol kas taip pat nesulaukta.
„Atvykę olandų ekspertai, atlikę ne vieną objektą pasaulyje, irgi stebisi. Jie išvadų dar nepateikę, bet tokių atvejų (jų darbo praktikoje – BNS) nebuvę“, – tvirtino „Kamestos“ atstovas.
Anot jo, avarija praėjusią savaitę Kariotiškių dumblo tvarkymo aikštelėje įvyko, kai dar buvo tvarkomi sausį nutikusio incidento padariniai. Ant geotekstilinės plėvelės jau buvo užpilta 60 cm smėlio ir pradėtas pilti molio gruntas. Jo spėta supilti apie 70 proc., iš viso grunto sluoksnis siekė apie metrą, kai ištryško „geizeris“.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojo Osvaldo Markevičiaus teigimu, greičiausiai teks keisti dumblo tvarkymo rezervuaro technologiją, nes akivaizdu, kad plėvelės tempimas ir grunto pylimas nepasiteisino.
„Šita technologija su tokios plėvelės tempimu ir grunto pylimu, matyt, nepasiteisino. Kodėl nepasiteisino negaliu atsakyti – ar tai buvo projektuotojų klaida apskaičiuojant apkrovas, ar tai buvo mechaninis pažeidimas, ar technologinio proceso pažeidimas. Aišku, kad jau šiandien tokio metodo jau nebegalima naudoti vien dėl to, kad dumblo lygis įskaitant nuskendusį suvežtą gruntą yra pakilęs ir tokios sunkios konstrukcijos, matyt, naudoti jau bus neįmanoma“, – tvirtino jis.
„Kamestos“ atstovas atkreipė dėmesį, kad pastaroji avarija Kariotiškėse įvyko po protesto akcijos Kazokiškėse, kai gyventojai nesėkmingai mėgino į teritoriją neįleisti šiukšlių mašinų.
„Mums keista, kad vieną dieną įvyksta streikas Kazokiškėse, o kitą dieną atsitinka avarija Kariotiškėse. Įtariame, kad gali būti trečiųjų asmenų poveikis“, – teigė E.Kevalaitis.
Kiek kainuos dumblo sutvarkymas, šiuo metu niekas pasakyti negali. O.Markevičius pabrėžė, kad avarijų likvidavimą kol kas apmoka rangovas „Kamesta“. Šis dėl to patiria nuostolių, nes BTA draudimas atsisakė sumokėti už pirmos avarijos likvidavimą per 4 mln. litų.
Mums keista, kad vieną dieną įvyksta streikas Kazokiškėse, o kitą dieną atsitinka avarija Kariotiškėse. Įtariame, kad gali būti trečiųjų asmenų poveikis, – teigė Egidijus Kevalaitis.
Pagal projektą, sutvarkyti buvusią „Vilniaus vandenų“ dumblo aikštelę būtų kainavę apie 8 mln. litų. Iki avarijų darbų atlikta už 6 mln. litų.
Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento vadovas Rolandas Masilevičius teigė, kad gamtai padaryta žala dar neapskaičiuota. Pirminiais duomenimis, ji gali siekti apie 50 tūkst. litų, mat dumblas išsiliejo į maždaug 0,8 ha miško. Jo gylis – nuo 15 cm iki pusės metro.
„Surinkti dumblą iš miško gana sudėtinga“, – teigė aplinkosaugininkas. Anot jo, pats dumblas nėra kenksmingas, bet miškui pavojų kelia jo koncentracija.
Į rezervuarą šalia Kariotiškių sąvartyno dumblą bendrovė „Vilniaus vandenys“ vežė nuo 1987-ųjų iki 2007-ųjų. Ten buvo iškastas 12–14 metrų gylio baseinas ir užpildytas dumblu.
E.Kevalaičio teigimu, tokio dydžio ir tokio pobūdžio dumblo aikštelių Europoje nėra.
Avarija Kariotiškėse įvyko spalio 20 dieną. Netrukus po jos premjeras Andrius Kubilius ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pareiškė reikalausiantys asmeninės kaltininkų atsakomybės.
Panaši avarija Kariotiškių sąvartyne įvyko ir sausį. Tąkart dumblą dengianti plėvelė prasmego, dalis dumblo taip pat pateko į aplinką.
