Tikimybė, kad jiems pavyko iš salono išsitraukti valtį itin menka. Be to, nemažas, ryškiai oranžinis plūduriuojantis objektas, greičiausiai jau būtų patraukęs paiešką vykdančių komandų dėmesį. Lėktuvas An-2 pasižymi tuo, kad gali nusileisti beveik bet kurioje lygioje teritorijoje, tačiau vanduo jam pražūtingas.
Ieškoma toliau
Apie gelbėjimo darbus šiuo metu, vargu ar verta kalbėti
Paklaustas, ar yra naujienų apie vykdomą pilotų gelbėjimo operaciją A.Šumskas teigė:
„Kol kas naujienų nėra. Paieškos darbai tęsiami. Apie gelbėjimo darbus šiuo metu, vargu ar verta kalbėti.“
Pasak jo, An-2 yra patikimas lėktuvas, kurį avariniu būdu nutupdyti lygioje teritorijoje nėra labai sudėtinga.
„Šio lėktuvo versijų yra daug. Šiuo atveju buvo transportinis variantas. Jame buvo atlošiamos sėdynės, tačiau keleiviniame šio lėktuvo variante salonas padarytas su minkštais krėslais.
Apie šiuos lėktuvus sakoma, kad nėra vietos, kur jie negalėtų nusileisti. Praktiškai, jis gali vertikaliai kaip parašiutas sklęsti, tačiau vanduo šiam lėktuvui yra labai pavojingas, nes jo važiuoklė neįtraukiama. Tūpiant ant vandens pirmiausia vandenį liečia ratai ir tai sukuria vertimosi momentą. Yra labai didelė tikimybė, kad lėktuvas apsivers“, – sakė pašnekovas.
Didžiausia mįslė
Šio lėktuvo sparnų plotas – 71 kvadratinis metras. Jo sklendimo charakteristikos yra puikios. Iš aukščio, kuriame jis skrido, lėktuvas gali sklęsti daugiau nei 10 kilometrų.
Pasak jo, didžiausias klausimas – kodėl įgula nepranešė apie techninį gedimą ar kitas pasikeitusias skrydžio aplinkybes, nes pranešti laiko buvo. Šio lėktuvo sparnų plotas yra labai didelis – 71 kvadratinis metras. Jo sklendimo charakteristikos yra puikios. Iš aukščio, kuriame jis skrido, lėktuvas gali sklęsti daugiau nei 10 kilometrų. Sklendimo greitis yra apie 5-6 m/s (idealiomis sąlygomis pilotai turėjo daugiau nei 27 minutes pranešti apie gedimus – red. past.). Laiko turėjo užtekti.
Žinant lakūnų patirtį, man šioje istorijoje didžiausias klaustukas, kodėl nebuvo pranešta. Juo labiau kad tokie pranešimai ne tik suteikia informacijos, bet ir padeda identifikuoti arba susiaurinti paieškos rajoną.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Dingusio lietuvių orlaivio ieškantiems gelbėtojams svyra rankos – į pagalbą atskubėjo latviai
Paklaustas, ar sudėtinga vykdyti paiešką, A.Šumskas teigė, kad paieška labai priklauso nuo oro sąlygų. „Svarbu, kiek banguota jūra, koks matomumas. Rūkas labai sunkina paiešką. Taip pat svarbus yra plūduriuojančių objektų dydis. Šiuo atveju mes net nesame tikri, ar lėktuvas plūduriuoja. Gali būti, kad jis jau nuskendo, o paviršiuje tik žmonės. Tokiu atveju juos rasti labai sunku“, – sakė jis.
Optimistinis scenarijus nesipildo
Jei žmogus vandenyje tik su gelbėjimosi liemene – deja, bet laikas jau baigėsi. Baltijos jūros vandenyje esant tokiai temperatūrai, žmogus miršta nuo organizmo peršalimo.
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, jeigu komandai būtų pavykę sėkmingai palikti lėktuvą, užsidėti hidrokostiumus, pasiimti valtį, šansai išgyventi būtų labai realus.
„Jei žmogus vandenyje tik su gelbėjimosi liemene – deja, bet laikas jau baigėsi. Baltijos jūros vandenyje esant tokiai temperatūrai, žmogus miršta nuo organizmo peršalimo.
Labai rezervuotai vertinu galimybę tokiu atveju iš lėktuvo pasiimti valtį. Ji yra salone, todėl iš apvirtusio lėktuvo ją pasiimti yra labai sunku. Kitas dalykas, ji yra ryškiai oranžinės spalvos ir jei būtų pavykę ją ištraukti, turint galvoje kiek vakar buvo pajungta pajėgų paieškai ir iš mūsų, ir iš Švedijos pusės, ji būtų jau aptikta“, – sakė A.Šumskas.
Jis nenorėjo spėlioti apie lėktuvo dingimo priežastis, tačiau priminė, kad technika yra technika. „Ji turi bjaurią savybę kartais sugesti. Nesvarbu, ar tai būtų mašina, ar tai būtų lėktuvas“, – kalbėjo A.Šumskas.
