Papildomų kelių šimtų milijonų eurų kasmet krašto apsaugai reikia siekiant priimti Vokietijos brigadą, įgyvendinti visuotinį privalomąjį karinį šaukimą, kurio link norima judėti, ir iki 2030 metų sukurti kariuomenės diviziją.
Kaip po kelias valandas Vyriausybės rūmuose trukusio susitikimo dėl gynybos finansavimo nurodė I.Šimonytė, vertinant krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 metais Lietuvos BVP sudarys 79,4 mlrd. eurų.
Tad 0,4 proc. BVP būtų 317,6 mln. 0,7 proc. BVP – 555,8 mln. eurų.
Poreikį didinti finansavimą krašto apsaugai, regis, mato visos susijusios pusės. Tačiau svarstymai, iš kur tam gauti pinigų, skiriasi.
Dėl skolinimosi galimybės pasisakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Jis aiškino, kad skolinantis tiek, jog finansavimas atitiktų sistemos poreikius, per dešimtmetį palūkanos atsieitų apie 1 mlrd. eurų.
Skaičiuojama, kad tai būtų netgi daugiau nei kainuotų Vokietijos brigados infrastruktūros plėtra (neįskaitant civilinės).
Susitikimo Vyriausybėje metu buvo pristatyti ir Finansų ministerijos skaičiavimai, kiek papildomai įplaukų būtų surinkta į valstybės biudžetą didinant tam tikrus mokesčius.
Daugiausia – iš PVM padidinimo
Pasak Finansų ministerijos, pavyzdžiui, 1 proc. punktu padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) papildomai būtų surinkti 298 mln. eurų (0,37 proc. BVP).
Šiuo metu PVM Lietuvoje siekia 21 proc.
