Vasarį Seime vykusiame renginyje dalyvaujant nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos užsienio reikalų ministrui buvo įkurta draugystės su šiuo regionu grupė. Azerbaidžano ambasadorius Lietuvos užsienio reikalų ministerijai dėl šios grupės steigimo įteikė notą, kurioje pareiškė, kad tai „gali neigiamai atsiliepti dvišaliams santykiams“.
Grupės įsteigimu pasipiktinę Lietuvos azerbaidžaniečiai kreipėsi į Seimo pirmininką Vydą Gedvilą klausdami, koks šios grupės statusas, ir kartu siūlydami keisti Seimo statuto tvarką, reglamentuojančią parlamentinių grupių steigimąsi.
Šiuo metu Seimo statutas numato, kad bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes, ir tokia grupė laikoma sudaryta, kai Seimo pirmininkui įteikiamas pareiškimas, pasirašytas ne mažiau kaip 5 Seimo narių.
Taip pat Seime sudaromos tarpparlamentinių ryšių grupės, kurių veiklą koordinuoja Užsienio reikalų komitetas. Grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu.
Savo rašte Seimui azerbaidžaniečių bendrija klausia, ar tuo atveju, jei draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinė grupė veikia kaip Seimo narių laikinoji grupė, „ar gali tai reikšti, kad tokia pat tvarka Lietuvos Seime galės būti įteisinta analogiškų „draugystės su Abchazija (Pietų Osetija, Padnestre, Talibanu, autonomine Vilnija etc.) laikinųjų grupių" veikla?“.
Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija ir Asociacija „Lietuva-Azerbaidžanas“ tuo pačiu siūlo, kad siekiant išvengti panašių situacijų Seimo statutas būtų papildytas reglamentuojant Seimo narių laikinųjų grupių sudarymo tvarką ir jų veiklą – kad šių grupių veikla neturi būti susijusi su užsienio valstybėmis ir apskritai su užsienio ryšiais bei politika, nes tam yra skirtos tarpparlamentinių ryšių grupės.
Seimo Užsienio reikalų komitetas, iš parlamento vadovo gavęs peradresuotą bendrijos kreipimąsi, atsakė, kad draugystės su Kalnų Karabachu grupė nėra traktuojama kaip tarpparlamentinių ryšių grupė, nes tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos tik su pripažintų valstybių parlamentais.
Taip pat atsakyme pažymima, kad dėl teisinio pobūdžio keliamų klausimų pasisako Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas komentuodamas bendrijos prašymus pažymėjo, jog minėta grupė nėra tarpparlamentinė, nes tokios grupės negali būti kuriamos su „nepripažintais dariniais“.
Klausiamas dėl galimybės pakeisti Seimo statutą pagal bendrijos nurodytus siūlymus, J.Sabatauskas priminė kad Seime būta siūlymų Užsienio reikalų komitetui suteikti daugiau galių dėl tarpparlamentinių grupių steigimo, tačiau parlamentas tam nepritarė.
Užsienio reikalų komitetas siūlė keisti Seimo statutą, kad Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės būtų įregistruojamos tik gavus jo pritarimą, o šių grupių veikla – organizuojami susitikimai, diskusijos, kiti renginiai, vizitai, delegacijų priėmimas – taip pat būtų derinama su Seimo Užsienio reikalų komitetu.
Šią iniciatyvą komitetas argumentavo Seimo Teisės departamento išaiškinimu, kad tarpparlamentinių ryšių grupės gali būti sudaromos ryšiams su suverenių (nepriklausomų) valstybių, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatiniu santykius, parlamentais.
Seime veikia tarparlamentinių ryšių grupės su daugeliu šaliu, tarp jų ir nepripažintais regionais – tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė, tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė.
Kalnų Karabacho, su kuriuo draugystės grupę įsteigė dešimt parlamentarų, nepriklausomybės nepripažįsta nė viena pasaulio šalis, tarptautinė bendrija teisiškai laiko regioną Azerbaidžano dalimi.
Šios grupės iniciatorė liberalė Dalia Kuodytė atsakydama į azerbaidžaniečių pasipiktinimą pažymi, kad įkurta ne Kalnų Karabacho nepriklausomybės rėmimo, o draugystės su Kalnų Karabachu grupė, tad prieštaros su oficialia Lietuvos užsienio politika ji nematanti.
Etniniai armėnų separatistai, remiami Armėnijos, Kalnų Karabacho kontrolę perėmė dešimtajame dešimtmetyje vykusiame kare, per kurį žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
