Skandalas dėl Ceikinių g. sklype augusio ir nukirsto šimtamečio ąžuolo kilo kiek daugiau nei prieš savaitę. Tuomet pirmiausia pasipiktino vilniečiai, tada meras Valdas Benkunskas ir net prezidentas Gitanas Nausėda.
Viskas baigėsi tuo, kad daugybės kaltinimų sulaukusi bendrovė „Rinktinės NT“ pranešė projektą laikinai stabdanti. Architektai „Do Architects“ skelbė nutraukiantys su bendrove sutartį, prokuratūra pradėjo tyrimą, o Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 141 tūkst. eurų baudą.
-
Dėl Vilniaus centre nupjauto šimtamečio ąžuolo prokuratūra pradėjo tyrimą
-
S.Gentvilas po susitikimo su V.Benkunsku dėl nukirsto ąžuolo: žinau, kokiame prekybos centre nesilankysiu
-
V.Benkunskas: ąžuolą Vilniaus centre nupjovusiai įmonei – 141 tūkst. eurų bauda
-
141 tūkst. eurų už nukirstą ąžuolą: bauda dar nesumokėta, bet ar paskaičiuota teisėtai?
Teigia, kad ąžuolą pažymėjo savivaldybė
Tačiau dabar „Rinktinės NT“ kerta atgal. Bendrovės išplatintame pranešime teigiama, kad „Vilniaus detaliajame plane Ceikinių gatvėje esantį garsųjį ąžuolą, kaip ir dar 11 medžių, savivaldybė buvo pažymėjusi kaip kirstinus“.
„Vilniaus miesto taryba patvirtindama Ceikinių g. esančio sklypo detalųjį planą pati dar 2008 m. įteisino garsiojo ąžuolo ir dar 11 medžių kirtimą. Patvirtindama šį detalųjį planą ir jį lydintį aiškinamąjį raštą, savivaldybė taip pat numatė minėto sklypo užstatymo zonas ir užstatymo intensyvumą.
Remiantis šiuo iki šiol galiojančiu dokumentu 2016 m. vystytojas priėmėme sprendimą įsigyti Ceikinių g. esantį žemės sklypą.
Konkretus medis, apie kurį kalbama detaliojo plano pagrindinio brėžinio popierinėje versijoje, yra dengiamas užstatymo reglamentų lentele.
Tačiau galutinė to paties detaliojo plano pagrindinio brėžinio elektroninė DWG formato dokumento versija, kuri buvo perduota vystytojui ir yra prieinama savivaldybei, patraukus minėtą lentelę, aiškiai rodo, jog diskusijų objektu tapęs medis yra pažymėtas kaip kertamas“, – teigiama pranešime.
Taip pat bendrovės atstovai teigia, kad „negana to, kad šis, kaip ir kiti 11 sklype esančių medžių, yra kertami, aiškiai nurodoma ir dar 2008 m. parengtame detaliojo plano aiškinamajame rašte“: „Čia teigiama, kad konkrečiai šiame sklype yra fiksuojamas saugomai vertingai želdinių grupei priskiriamas ąžuolas (Nr. 131), tuo tarpu „[...] kiti savaiminiai ir sodinti lapuočiai bei eglutės ir vaismedžiai [...] planuojami kirsti [...]“.
Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimu ne tik anuomet patvirtino sprendimą šalinti medžius, bet ir praėjusią savaitę informuodama visuomenę žinojo, jog teikia klaidingą informaciją teigdama, kad nupjauto ąžuolo šalinti nebuvo galima.“
Anot bendrovės, „detalusis planas ir jį lydintis aiškinamasis raštas įmonei niekada nekėlė abejonių dėl to, kokius reikalavimus šio sklypo vystymui kelia savivaldybė“.
„Priešingai, vystytojas matė oficialiuose savivaldybės dokumentuose kirtimui pažymėtus medžius kaip vertybę, todėl daugybę metų vystė architektūrinę koncepciją su medžiu centre, o atlikę daugybę tyrimų ir išgirdę arboristų nuogąstavimus, jog medis neišgyvens po statybų – teikė siūlymus medį perkelti pagal patentuotą inovatyvią metodologiją.
Tam buvo kreiptasi į šioje srityje daugiau nei 40 metų besispecializuojančią įmonę JAV, turinčią daug sėkmingos patirties perkeliant medžius Šiaurės Amerikoje ir visame pasaulyje, o savivaldybė buvo supažindinta su detaliu bendrovės siūlymu, kaip šiuo konkrečiu atveju būtų organizuojamas ąžuolo perkėlimas.
Savivaldybei taip pat buvo pateikti ir šios Amerikos bendrovės anksčiau atlikti brandžių medžių perkėlimo darbų pavyzdžiai. Tuomet buvo skaičiuota, jog medžio perkėlimo sąmata, kurią savanoriškai vystytojas siūlė padengti, sieks pusę milijono eurų. Kaip jau minėta, savivaldybė šį pasiūlymą atmetė.
Savivaldybei buvo teikti ir kiti pasiūlymai siekiant išsaugoti minėtą ąžuolą, taip pat siūlyta sklypo teritorijoje jį kompensuoti nauja žaluma. Tarp tokių pasiūlymų buvo ir vizija ąžuolą pakeisti kitu geriau uždaroje erdvėje klestėti pritaikytu medžiu, vis dar medį paliekant architektūrinio sprendinio epicentre. Šie pasiūlymai taip pat nebuvo išgirsti.
Nors ilgą laiką buvo dėtos pastangos ąžuolą išsaugoti ir į tai investuotos solidžios sumos, savivaldybė atmetė visus teiktus pasiūlymus ir kategoriškai laikėsi pozicijos, kuri prieštaravo jos pačios patvirtintiems oficialiems ir aukštesnę juridinę galią turintiems dokumentams. Tuo tarpu šiandien viešojoje komunikacijoje ji prisidengia vėliau parengta projektavimo užduotimi, nors dėl reikalavimų prieštaringumo detaliajam planui tokia projektavimo užduotis nėra teisėta“, – kaltinimus savivaldybei savo pranešime spaudai beria „Rinktinės NT“.
Bendrovės atstovai taip pat teigia, kad „remiantis galiojančiomis tvarkomis ir norint pradėti lietaus nuotekų tinklo remonto darbus vystytojas turėjo teisę medį šalinti dėl jo statuso detaliajame plane ir taip pat dėl ąžuolo lokacijos inžinerinių tinklų apsaugos zonoje“. Esą dėl pastarųjų aplinkybių atskiro institucijų leidimo nereikia, o apie želdyno šalinimą savivaldybė buvo iš anksto informuota.
Taip pat žadama, kad sklypo teritorijoje Ceikinių g. esantis ir detaliajame plane Nr. 131 pažymėtas šimtametis ąžuolas yra ir bus saugomas, tai numato ir detalusis planas.
M.Pakalnis: silpnai, labai silpnai
Į tokius įmonės atstovų pareiškimus atsakė ir miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kartu su meru aršiai kritikavęs nekilnojamojo turto vystytojus dėl jų sprendimo ąžuolą be leidimo nukirsti.
„Silpnai, ponai advokatai. Labai silpnai, – ironizavo feisbuke po viena iš nuorodų su įmonės pareiškimu M.Pakalnis. – Nagi puikiai statytojai žino, kad galioja ne kažkokia jų saugoma dwg versija, o tarybos patvirtintas brėžinys. Tų dwg versijų projektuotojai prigamina visokių.
PU buvo aiškiai nurodyta ąžuolus (abu) išsaugoti. Tad turėjo ginčyti užduotį o ne savavališkai kirsti.“
Vis tiek reikėjo leidimo
Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigia, kad teisės aktuose numatyta, jog želdinius kirsti galima tik turint savivaldybės išduotą leidimą šalinti.
„Šiuo atveju įmonė neturėjo leidimo kirsti ąžuolą Ceikinių g., o įmonės argumentai dėl medžio augimo tinklų apsaugos zonose yra nepagrįsti.
Brėžinių skaitmeninės (DWG formato) versijos nėra teisiniai dokumentai – galiojantis 2008 metais patvirtino detaliojo plano brėžinys yra popierinio formato su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos antspaudu. Galiojančiame oficialiame brėžinyje medis nėra pažymėtas kaip kirstinas – nors dalį jo dengia užstatymo reglamentų lentelė, likusi dalis brėžinyje yra matoma ir ant jos ar šalia jos nėra sutartinių ženklų, žyminčių, kad medis būtų kirstinas.
2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė sklypo projektavimo užduotį, kurioje savivaldybė aiškiai buvo nurodžiusi, kad ąžuolą privalu išsaugoti. Parengti projektiniai pasiūlymai buvo nepatvirtinti kelis kartus, kaskart pabrėžiant, kad būtinos ąžuolo išsaugojimą užtikrinančios priemonės. Jei su šiomis pastabomis ar pačia projektavimo užduotimi vystytojas nesutiko, jis galėjo tai skųsti“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybė.
Ji taip pat pabrėžia: „Net jei ąžuolas būtų detaliajame plane pažymėtas kaip kirstinas ir net jei savivaldybė nebūtų nurodžiusi projektavimo užduotyje, kad ąžuolas turi būti išsaugotas, tai vis tiek nesuteiktų teisės įmonei savavališkai (neturint savivaldybės išduoto leidimo) jį pašalinti.“
