15min.lt rašė, kad Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos pedagogai, vasario 19-osios dienos vakarą išvedę auklėtinius į pilietinę akciją Ukrainai palaikyti, užsitraukė įstaigos vadovės Aušros Šikšnelienės nemalonę.
Direktorei nepatiko, kad sprendimas choro pamoką perkelti prie Seimo nebuvo suderintas su administracija – nei raštu, nei žodžiu. Pavaldinių elgesį direktorė vadino neatsakingu ir galbūt net kėlusiu grėsmę choristų saugumui.
Jungtinę choro pamoką į dainą prie Seimo iškeitusiems chormeisteriams buvo liepta rašyti pasiaiškinimus dėl pažeistų vidaus taisyklių.
Trečiadienį choristų dalyvavimas pilietinėje akcijoje turėjo būti aptartas Seime, tačiau mokyklos atstovų susitikimas su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke Audrone Pitrėniene virto mūšiu ir atvėrė senas „Ąžuoliuko“ žaizdas.
Užtarimo ieškojo Seime
„Tai buvo spektaklis. Buvome kviesti kalbėtis dėl Maidano akcijos, tačiau viskas pakrypo visai kita linkme“, – apgailestavo „Ąžuoliuko“ meno vadovas Vytautas Miškinis.
Jis neslėpė, kad skiriasi jo ir muzikos mokyklos direktorės A.Šikšnelienės požiūriai į „Ąžuoliuko“, kaip vaikų ir jaunuolių choro, veiklą. Todėl muzikos mokyklos administracija nesudaro bendradarbiavimo sutarties su viešąja įstaiga „Ąžuoliukas“.
Tai buvo spektaklis. Buvome kviesti kalbėtis dėl Maidano akcijos, tačiau viskas pakrypo visai kita linkme.
„Direktorė nori valdyti visą kolektyvą, tačiau jai priklauso tik vaikai, o vyrus ir mažylius globoju aš. Visada norėjau sujungti kolektyvą po vienu stogu, tačiau tam reikėjo juridinio pagrindo. Norint į koncertinę veiklą įtraukti visus, buvo įkurta viešoji įstaiga „Ąžuoliukas“, – pasakojo V.Miškinis.
Jis aiškino, kad muzikos mokyklos ir viešosios įstaigos tandemas galėtų duoti puikių rezultatų: vaikų šveitimas ir ugdymas žengtų koja kojon su koncertine veikla.
„Tačiau direktorė tam priešinasi ir užtarimo ieško Seime, kas atrodo ne tik keistai, bet ir juokingai. Juk Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, o muzikos mokyklos steigėjas – Vilniaus savivaldybė. Vadinasi, šiame lygmenyje ir turime spręsti problemas. Nuo kada Seimas gali įpareigoti pasirašyti ar nepasirašyti sutartį?“ – stebėjosi V.Miškinis.
Sutartis palengvintų darbą
V.Miškinis sakė, kad koncertinę veiklą su „Ąžuoliuko“ auklėtiniais vykdo ir šiandien, tačiau ji esą yra apsunkinama.
„Labai daug biurokratizmo. Pirmiausia direktorei turime pateikti kviečiančiosios pusės kvietimą koncertuoti. Tada jo pagrindu direktorė rašo įsakymą išleisti vaikus dalyvauti renginyje. Tada jau ne muzikos mokyklai, o man tenka atsakomybė už vaikų saugumą. Jei būtų pasirašyta sutartis su viešąja įstaiga, galėčiau dirbti viso kolektyvo, o ne skirtingų organizacijų vardu. Tai labai palengvintų vadybą“, – įsitikinęs V.Miškinis.
Jis sakė, kad tokių bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje daug, tarkime, tokiu principu dirba Kauno vaikų choras „Perpetuum mobile“.
„Viešoji įstaiga gali veikti daug lanksčiau nei švietimo institucija: lengviau pritraukti rėmėjų, gauti labdarą, organizuoti koncertus ir pan. Tarkime, natos, kurios maitina mūsų kolektyvą, yra įsigyjamos užsienyje. Valstybinė švietimo įstaiga iš užsienio neturi teisės pirkti jokių natų: o mes galime ir tai darome. Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie autorinių teisių apmokėjimą už užsienio kūrinių atlikimą. Be to, choristams organizuojame stovyklą, kuriai galime gauti paramos: mokykla negali pasiūlyti tokių resursų – tai kodėl tam reikia priešintis?“ – niekaip nesupranta V.Miškinis.
Direktorė jaučia spaudimą
Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos direktorė A.Šikšnelienė sakė, kad po diskusijos Seime jokie sprendimai nebuvo priimti. Nuo kitų klausimų įstaigos vadovė išsisuko: „Aš labai atsiprašau, turiu pamoką. Jokios įtampos pas mus nėra: tik darbas, darbas.“
Tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ A.Pitrėnienė neslėpė pastebėjusi, kad kolektyvas susiskaldęs ir draskomas prieštarų.
„Iš tikrųjų nematau priežasties dideliems ginčams ar nesutarimams: viena įstaiga organizuoja koncertines veiklas, kita – ugdo vaikus, veda pamokas. Dalis mokytojų dirba ir mokykloje, ir viešojoje įstaigoje, kai kurie yra įstaigos dalininkai. Manau, čia tikrai galima susitarti gražiuoju“, – svarstė parlamentarė.
Ji patarė muzikos mokyklos ir viešosios įstaigos atstovams susėsti ir susitarti. Tačiau lengva nebus.
Nežinau, kas kaltas, tik pabandžiau išklausyti nuomones: ir viena, ir kita pusė savotiškai teisios.
„Iš šalies sudėtinga kištis į tokius dalykus, šis procesas trunka apie dešimt metų. Nežinau, kas kaltas, tik pabandžiau išklausyti nuomones: ir viena, ir kita pusė savotiškai teisios, – sakė Seimo narė, tačiau pabrėžė, kad niekas negali priversti mokyklos pasirašyti sutarties su viešąja įstaiga. – Svarbu išsiaiškinti, ar mokyklos bendruomenė ir vadovybė tos sutarties nori.“
A.Pitrėnienė sakė išgirdusi, kad A.Šikšnelienei daromas spaudimas.
„Dalis energijos nukreipiama į konfliktą, dėl to gali nukentėti ugdymo procesas. Iš tikrųjų aš norėjau pasikalbėti tik su direktore ir ponu V.Miškiniu, tačiau į pasitarimą atvyko apie 20 žmonių – tada jau sunku susikalbėti. Manau, tokius dalykus reikėtų išspręsti viduje, nes viešumas nieko gero neduoda, nebent gali pakenkti „Ąžuoliuko" reputacijai“, – apgailestavo A.Pitrėnienė.
