Kritikos strėlės B. Lubio paminklui
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės, šios kadencijos Paveldo komisija yra nusprendusi teikti rekomendacijas ne pavieniams, o sisteminių problemų atspindį turintiems atvejams.
Tai paskatino platesniu formatu aptarti paminklo Bronislovui Lubiui projektą, kuris yra simptomatiškas viešųjų erdvių panaudojimo įamžinimo iniciatyvoms pavyzdys, keliantis tiek paveldosaugos, tiek meninės raiškos profesionalumo klausimus. Posėdyje akcentuotas ne tokio įamžinimo tikslingumas, o pasirinktos formos paveldosaugos problema.
Dėl planuojamo B. Lubio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi Plungės visuomenininkai – klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“.
Neabejingų paveldui organizacijų atstovai neprieštarauja dėl įamžinimo B. Lubiui reikalingumo, tačiau jiems kelia abejonių pasirinkta vieta – Babrungo upės pakrantė Plungės dvaro sodybos parke.
Išdygtų 2,3 metro aukščio skulptūra
Paminklas inicijuojamas „Plungės rajono pramoninkų sąjungos“ kartu su „Plungiškių draugija“ ir signataro giminėmis. Parke suplanuota nauja trinkelių aikštelė ir natūralistinių formų bronzinė 2,3 m aukščio B. Lubio skulptūra, aukštinama pakrantės atraminė sienelė, keičiamas reljefas. Meninis konkursas šiai įamžinimo iniciatyvai skelbiamas nebuvo. Kaip teigė „Oginskių dvaro bičiulių“ atstovė dr. Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII a. ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX a. dvaro ansambliu tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas. Nepaisant to, čia jau sulaukta 4 skirtingų asmenybių įamžinimo pasiūlymų.
Kaip posėdyje atkreipė dėmesį Paveldo komisijos teisininkas Artūras Bundonis, Plungės dvarui ir jo parkui yra taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai. Paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Projektas keičia reljefą, yra aukštinama atraminė akmenų sienelė, kuri perdengiama betoniniu žiedu. Projektiniais sprendiniais bus pažeisti nusistovėję vizualiniai ryšiai tarp skirtingų dvaro komplekso dalių. Pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas. A. Bundonis teigė, kad įstatymas draudžia žaloti nustatytas vertingąsias savybes bei nesilaikyti specialiaisiais planais nustatytų paveldosaugos reikalavimų. Įamžinimo saugojamoje teritorijoje įstatymai nedraudžia, tačiau nauja statyba nėra galima.
Nepaisant prieštaravimų specialiajam planui ir galimų teisės aktų pažeidimų, paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (toliau KPD) Telšių-Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus. Tai svarbus žingsnis link projekto įgyvendinimo. Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė konstatavo, kad valstybinių institucijų leidimų išdavimas kuria akivaizdų konfliktą, kuris gali sukelti pasekmes bei sukurti precedentą žymiems asmenims įsiamžinti vertingiausiose Lietuvos vietovėse. Galutinio projektinių pasiūlymų suderinimo atveju, A. Bundonis siūlė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nes nacionalinės reikšmės objekto apsaugos negalima išspręsti tik vietiniu lygmeniu.
Susiklosčiusi situacija sukėlė atgarsį specialistų organizacijose. Per posėdį kalbėjusi Jurgita Kristina Pačkauskienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė, teigė, kad specialistai abejoja tiek skulptūros menine verte ir kokybe, tiek vietos jai parinkimu. Pasak J. K. Pačkauskienės galimos ir kitos įamžinimo formos, pavyzdžiui atminimo lenta ar medžio pasodinimas. dr. Dainius Labeckis, istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys, teigė kad paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė išreiškė apgailestavimą, kad tokiuose projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodomas skulptūros autorius. Realizuojant panašias iniciatyvas, pirmininkė rekomendavo nuo pat pradžių įtraukti profesionalaus meno kūrėjus, tyrėjus, meno ir vietos bendruomenes.
„Sustabarėjusi įamžinimo forma“
Savo nuomonę taip pat pateikė Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija, kurią pasirašė jos prezidentė dr. Rasa Antanavičiūtė ir 35 aktyviai meno kritikos lauke veikiantys profesionalai. Pasak jų, realistinių bronzinių viso ūgio skulptūrų pridygo dideliuose ir mažuose Lietuvos miestuose, o kasdiene poza pavaizduoti bronziniai vyriškiai tampa privalomu kiekvieno miestelio atributu ir praranda originalumą, gebėjimą patraukti dėmesį, o galiausiai ir prasmę.
Tokie paminklai byloja apie sustabarėjusias įamžinimo formas, stereotipinį mąstymą ir nenorą paieškoti originalesnių sprendimų, jautriau atliepiančių kontekstą.
Signataras tarsi pasitinka svečius kaip dvaro sodybos savininkas.
Dailės kritikai atkreipė dėmesį, kad taip suprojektuota skulptūra siunčia klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savinasi visą dvaro kompleksą, signataras tarsi pasitinka svečius kaip dvaro sodybos savininkas. Kreipimąsi pasirašę specialistai teigė, kad B. Lubiui 2015 m. Jonavoje jau buvo atidengtas tokios pat meninės raiškos paminklas, todėl siūlo projekto iniciatoriams paieškoti originalesnių ir jautresnių aplinkai sprendimų, pavyzdžiui parke dedikuoti suolelį.
Paveldo komisijos narys Kęstutis Zaleckis teigė, kad judėjimo trajektorijų požiūriu, naujos sustojimo vietos atsiradimas parke keičia judėjimo ritmą, kuria kitą scenarijų, kuris nebūdingas tai erdvei. O komisijos narys Augis Gučas pastebėjo, kad net tikrieji dvarų savininkai neturėjo tradicijos sau statyti paminklus.
Net tikrieji dvarų savininkai neturėjo tradicijos sau statyti paminklus.
Su išsakytomis ekspertų pastabomis nenorėjo sutikti KPD atstovai.
Aurelija Ričkuvienė, KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus, išdavusio sąlygas ir patvirtinusio projektinius pasiūlymus, vadovė, posėdyje teigė, jog naujojo paminklo projektas atitinka rekreacinę funkciją, o planuojamas betono sluoksnis ir turėklai reikalingi parko lankytojų saugumui užtikrinti.
Pasak A. Ričkuvienės, paminklas neprieštarauja specialiajam planui. Savo pavaldinei antrino KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
V. Bezaras taip pat teigė, kad apie B. Lubio nuopelnus dvarui ir parkui reikėtų spręsti miestui, nes parko labui daugiausiai padarė Plungės muziejus ir Plungės rajono savivaldybė, o jų sprendimą kvestionuoti nepadoru. Į tai atsakydamos Paveldo komisijos narės Dalė Puodžiukienė ir Dalia Vasiliūnienė paragino KPD direktorių, kaip valstybės tarnautoją, laikytis įstatymų bei ginti saugomų teritorijų ir visuomenės, o ne statytojų interesus. Komisijos pirmininkė V. Ščiglienė reziumavo, kad gražiausias Lietuvos vietas svarbu išsaugoti visiems, nes tai prigimtinė žmonių teisė.
Dėl Radvilų rūmų – Paveldo komisijos narių prašymai
Posėdyje Paveldo komisijos nariams buvo pristatytas ir kitas saugomoje vietovėje planuojamas ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukęs projektas – Radvilų rūmų dailės muziejaus rekonstrukcija Vilniaus Senamiestyje, Vilniaus g. 24. Apie Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus skelbto konkurso nugalėtoją, projektą RRUMAI, pasakojo architektas Vytautas Biekša iš UAB „Processoffice“.
Valstybinė kultūros paveldo komisija teisės aktais nėra įgaliota tvirtinti architektūrinių konkursų nugalėtojų, tačiau, atsižvelgdama į jautrią objekto vietą ir bendrą statybų Vilniaus Senamiestyje problematiką paprašė architektų pasidalinti savo vizija ir atsakyti į kilusius klausimus.
Rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai šiuo metu derinami su Vilniaus miesto savivaldybe ir KPD Vilniaus teritoriniu skyriumi.
Po pristatymo Paveldo komisijos nariai gyrė išsamią posesijos istorinių tyrimų dalį ir dėmesį detalėms, tačiau kilo klausimų dėl naujai statomų pastatų mastelio. D. Vasiliūnienė, D. Puodžiukienė ir A. Gučas nuogąstavo, kad nauji, moderniomis medžiagomis padengti pastatai pernelyg dominuos, kad jie neturi vilnietiško jaukumo, visam rekonstrukcijos projektui trūksta simetriškumo ir vientisumo. A. Gučo manymu tai smūgis Vilniaus Senamiesčiui.
Nors galimybės projektą keisti šiame etape yra nedidelės, Paveldo komisijos nariai vis tiek prašė architektų paieškoti jautresnių sprendimų, sumažinti mastelį, dar pagalvoti kaip patobulinti projektą, kad jis taip ryškiai nedisonuotų su aplinka. Tačiau Paveldo komisijos narių nuomonės išsiskyrė – daliai rekonstrukcijos projektas paliko gerą įspūdį.
