Užsienio reikalų ministerija (URM) yra mažiausiai iš valstybės biudžeto finansuojama ministerija. Šiems metams jai numatytas daugiau kaip 81,5 mln. eurų finansavimas. Kitų metų biudžeto projekte siūloma skirti 85,7 mln. eurų.
Darbo užmokesčiui kitąmet siūloma numatyti 618 tūkst. eurų daugiau nei šiemet – iš viso 25 mln. 973 tūkst. eurų.
Dalis diplomatų netrykšta džiaugsmu dėl savo atlyginimų. Pavyzdžiui, žemiausio – atašė – rango diplomatų vidutinis mėnesio atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1513 eurų „ant popieriaus“.
Trečiojo sekretoriaus vidutinė alga neatskaičius mokesčių tuo pačiu laikotarpiu sudarė 1729 eurus, antrojo sekretoriaus – 1909 eurus, pirmojo sekretoriaus – 2149 eurus.
Tarkime, ambasadoriai ypatingiems pavedimams vidutiniškai uždirbo 3426 eurus iki mokesčių.
Nacionalinio saugumo reikalas
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nario, buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio teigimu, mūsų diplomatinės tarnybos susinimas vyksta jau aštuonerius metus.
Trečiadienį šventiniame Lietuvos diplomatinės tarnybos 101-ųjų metinių minėjimo renginyje dalyvavęs parlamentaras sakė, kad paradoksalu, jog užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakydamas kalbą neatsiprašė dėl to, kad jo vadovaujama žinyba „sėkmingai brenda į kažkokią pelkę“.
„Tai tas yra apgailėtina. Kalbėjo tik apie uždavinius, ką reikia daryti“, – nurodė A.Ažubalis.
Jis piktinosi mažu pradedančiųjų diplomatų darbo užmokesčiu.
Pasak A.Ažubalio, jeigu pradedantis diplomatas, mokantis kelias kalbas, baigęs mokslus, gauna 700 eurų „ant popieriaus“, tai yra juokinga.
Patikslinus, kad, pagal URM interneto svetainėje skelbiamą informaciją, po mokesčių reformos vidutinė atašė alga balandžio–birželio mėnesiais siekė kiek per 1,5 tūkst. eurų, parlamentaras teigė, jog čia padaryta „labai gudriai“ – ši suma paskaičiuota įskaičiavus ir užsienyje Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančių diplomatų atlyginimus.
„Va, kur yra dalykas, triukas. Čia, žinote, kaip sako: kiek medikai uždirba? Sudeda administracijos algas, kurios 3–4 kartus viršija medikų atlyginimus, ir tada išeina vidurkis visai kitoks. Čia reikia atskirti visą diplomatinį korpusą, kuris dirba užsienyje, kuris gauna atitinkamus priedus, išmokas ir visus kitus dalykus, ir tuos, kurie dirba čia“, – pabrėžė A.Ažubalis.
Anot Seimo URK nario, varganus atlyginimus gaunantys diplomatai yra potencialūs užsienio žvalgybų taikiniai.
„O jie dirba su labai svarbia informacija. Tai čia iš principo jau yra nacionalinio saugumo reikalas. Tik yra apgailėtina, kad ministras to nesupranta“, – pažymėjo politikas.
Jie dirba su labai svarbia informacija. Tai čia iš principo jau yra nacionalinio saugumo reikalas. Tik yra apgailėtina, kad ministras to nesupranta.
„Trūksta visoms institucijoms“
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pripažino, kad į diplomatinę tarnybą nelengva pritraukti naujų darbuotojų. Ypač – norint, kad ateitų žmonės su geru išsilavinimu, mokantys užsienio kalbų.
„Kaip ir visose tarnybose, mūsų tarnyboje taip pat yra problemiška. Tiek galiu pasakyti. O atlyginimai atitinka tai, kokie yra bendri biudžeto asignavimai, kurie, tikėtina, šiek tiek augs. Norėtumėme labiau, bet kadangi trūksta visoms institucijoms, tai sunku čia kažko labiau ir tikėtis“, – komentavo mūsų diplomatijos vadovas.
Norėtumėme labiau, bet kadangi trūksta visoms institucijoms, tai sunku čia kažko labiau ir tikėtis.
L.Linkevičius sakė, kad pastaruoju metu URM darbuotojų darbo užmokestis šiek tiek paaugo. Tačiau, ministro nuomone, to nepakanka.
Jis tikino, kad ministerija turėjo ir turės siūlymų dėl atlyginimų diplomatams didinimo.
„Mes nuolat šituo rūpinamės, kalbamės ir su URK parlamente, ir keliame tuos reikalus Vyriausybėje. Kaip ir sakiau, yra pagerėjimas šioks toks, bet norėtųsi didesnio. O kiek tai pavyks, priklausys ir nuo valstybės galimybių“, – pabrėžė jis.
Nepakankamas finansavimas
URM Darbo tarybos pirmininkas Saulius Valainis pabrėžė, kad kitiems metams ministerijai numatomas finansavimas skirtas ir visų diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų užsienyje išlaikymui, ir mokesčiams tarptautinėms organizacijoms mokėti.
„Galbūt būtų tikslingiau kalbėti apie tai, kokia visų valstybės išlaidų dalis skiriama užsienio reikalams – pagal šį kriterijų tikrai atsiliekame. Tvirtai remiame nacionalinį sutarimą skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos finansavimui, tačiau, matydami Lietuvos diplomatinę tarnybą neatsiejama šalies nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalimi, beveik 13 kartų mažesnį šalies gynybos diplomatiniais būdais finansavimą negalime laikyti pakankamu“, – akcentavo S.Valainis.
Matydami Lietuvos diplomatinę tarnybą neatsiejama šalies nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalimi, beveik 13 kartų mažesnį šalies gynybos diplomatiniais būdais finansavimą negalime laikyti pakankamu.
Pasak jo, nedidinti darbo užmokesčio fondo neįmanoma vien dėl įstatyme numatyto automatinio priedo už tarnybos valstybei stažą didėjimo vienu procentu kasmet, naujų diplomatinių rangų suteikimo paprastai kas ketverius tarnybos metus (tiesa, tai praktikoje netaikoma aukščiausių diplomatinių rangų atžvilgiu).
„Vėlgi, pakeitus sumas į procentus, matyti, kad darbo užmokesčio fondas auga iš esmės tik oficialios infliacijos dydžiu“, – pastebėjo URM Darbo tarybos vadovas.
Diplomatų nusivylimas
S.Valainis kalbėjo apie tai, kad visame viešajame sektoriuje atlyginimų fondo augimas yra neproporcingai mažas lyginant su visų valstybės išlaidų augimu.
„URM Darbo taryba nuo pat savo veiklos pradžios nė karto nekėlė reikalavimo didinti darbo užmokesčio fondą ar vidutinius atlyginimus. Keltas kitas reikalavimas – kad atlyginimų pokyčiai būtų visiems vienodai teisingi, o diplomatams būtų užtikrinta įstatymuose numatyta teisė į karjerą“, – pažymėjo S.Valainis.
Jo teigimu, dėl to, kad atlyginimai nėra konkurencingi, dalis profesionalų palieka diplomatinę tarnybą, dalis – stokoja motyvacijos, mažėja kandidatų konkurse į diplomatinę tarnybą.
„Nemažą dalį ypač nuvylė radikalus sprendimas panaikinti valstybės tarnautojų kategorijas (dėl ko iš esmės buvo nubrauktas keleto ar net keliolikos metų įdirbis diplomatinės tarnybos karjeroje) bei dėl to suniveliuota visų tas pačias pareigas einančių diplomatų pareiginė alga“, – nurodė URM Darbo tarybos vadovas.
Nemažą dalį ypač nuvylė radikalus sprendimas panaikinti valstybės tarnautojų kategorijas bei dėl to suniveliuota visų tas pačias pareigas einančių diplomatų pareiginė alga.
Uždirba mažiau nei kitų šalių diplomatai
URM darbuotojų profesinė sąjunga nesiėmė vertinti ministerijai 2020 metams skiriamų asignavimų. Kaip sakė jos pirmininkas Rimutis Klevečka, tai atlieka kompetentingi ministerijos vadovai ar padalinių vadovai.
„Mūsų nuomone, lėšų trūkumas jaučiamas diplomatinėje tarnyboje, ypač konsulinėms paslaugoms gerinti, vystomojo bendradarbiavimo projektams, delegavimui (Lietuvai reiktų turėti kuo daugiau ekspertų įvairiose srityse tarptautinėse institucijose)“, – mano jis.
Komentuodamas siūlomą darbo užmokesčio fondo didinimą, R.Klevečka teigė, kad jis nėra pakankamas.
Anot jo, mūsų diplomatai, lyginant su kolegomis iš kitų šalių, uždirba mažiau.
Lyginant su 2018 metais, URM darbuotojų atlyginimai didėjo nedaug. Padidėjimą lėmė keli dalykai, tarkime, pareiginės algos bazinio dydžio kėlimas, naujo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimas.
Nori kolektyvinės sutarties
Tačiau, kaip pabrėžė R.Klevečka, visoje valstybės tarnyboje dirbančių darbuotojų atlyginimai senokai yra nekonkurencingi.
„Pavyzdžiui, sekretorės atlyginimas siekia 600–700 eurų į rankas. Privačiame sektoriuje pradedančiosios sekretorės ar administratorės atlyginimas bent keliais šimtais eurų didesnis. Kadangi valstybės tarnyba yra vientisa, o diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, siūlytume nediferencijuojant statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų kelti atlyginimus“, – sakė URM darbuotojų profsąjungos vadovas.
Kadangi valstybės tarnyba yra vientisa, o diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, siūlytume nediferencijuojant statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų kelti atlyginimus.
Vis dėlto, kaip nurodė R.Klevečka, šiuo metu algos URM nėra prioritetas, kadangi siekiama rasti pusiausvyrą tarp darbuotojų karjeros galimybių ir pareiginės algos.
„Ketiname imtis aktyvių veiksmų ne tik dėl darbo užmokesčio, bet ir institucijos personalo politikos formavimo. Siekdami šių tikslų privalome su darbdaviu pasirašyti kolektyvinę sutartį“, – minėjo URM darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.
