Pasaulinis bahajų centras yra Haifoje, Šiaurės Izraelyje, o Lietuvoje nacionalinis bahajų centras įsikūręs Vilniuje, Gedimino prospekte esančiose patalpose. Vilniaus bahajų bendruomenė neretai telkiasi Žirmūnų mikrorajone. Bendruomenės narių visoje Lietuvoje yra dar tik kelios dešimtys.
Pagal įstatymus, Lietuvoje tradicinėmis pripažįstamos devynios religijos, o visos kitos – įskaitant ir bahajus – priskiriamos prie netradicinių.
Bahajų tikėjimo ištakos – XIX amžiaus Persijos imperija, dabartinis Iranas. 1844 m. šios religijos pirmtaku Širazo mieste pasiskelbė jaunas vyras Siyydas Ali-Muhammadas, kuris tikintiesiems tapo žinomas Báb'o (Vartai – lietuvių k.) vardu.
Bahajai ir jų draugai 2019 m. spalio 29 dieną šio religijos pradininko 200-ąsias gimimo metines atšventė viename Vilniaus viešbučių. Renginyje vyko vaikų vaidinimas ir dokumentinio filmo apie religijos pradininką peržiūra.
Báb'o mokymai labai greitai išplito tuometinėje Persijos imperijoje ir aplink save pritraukė daugybę pasekėjų. Savo idėjomis jis sugebėjo pakelti socialinę moterų padėtį ir sulaužyti pasenusias islamo tradicijas.
Bahajų tikėjimo įkūrėju laikomas XIX a. Teherane gimęs asmuo – Mirza Husayan-Ali – Bahá'u'lláh (Dievo šlovė – lietuvių k.).
Irane diskriminuojami
Bahajų tikėjimo idėjoms plintant, tikėjimo įkūrėjai ir šalininkai buvo ilgai persekiojami ir kalinami islamo tikinčiųjų daugumos. Net šiandien, pasak Raimundo, bahajai Irane patiria diskriminaciją.
„Visiškai represuota bendruomenė. Išvartytos kapinės, bahajams neleidžiama studijuoti ar kurti verslo, jie yra uždaromi į kalėjimus“, – aiškino jis.
Kai kuriose Vidurio Rytų šalyse yra sulaikytų bahajų, kuriems yra paskelbtas mirties nuosprendis, tačiau R.Leugaudas viliasi, kad jos vis dėlto nebus įvykdytos.
Raimundo teigimu, bahajų tikėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1989 metai – laikmetis, kai Sovietų Sąjunga judėjo link iširimo.
Tada iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atvyko viena žinomiausių vietos bahajų pionierių – Helen Smith. Vos atvykusi ji bandė pritraukti daugiau, pašnekovo žodžiais, „imlių sielų“ į bahajų tikėjimą.
Neturi pamaldų ir vengia tradicijų
R.Leugaudas teigė, kad bahajų tikėjime maža simbolikos. Vienas iš naudojamų simbolių – devyniakampė žvaigždė.
Skaičius devyni yra svarbus bahajų tikėjime, nes simbolizuoja tobulybę ir didžiausius žmonijos pranašus, tad nenuostabu, kad ir bahajų maldos namai, kurių yra kiekviename žemyne, turi devynis įėjimus. Architektūra derinama prie vietos kultūros.
Paprastai bahajų maldos namai yra statomi ten, kur didžiausias tikinčiųjų augimas. Po kontinentinių bahajų maldos namų iškilimo etapo atėjo eilė nacionaliniams ir vietiniams bahajų maldos namams, pavyzdžiui, dabar statybos vyksta Kongo Demokratinėje Respublikoje, Indijoje ir kitose pasaulio vietovėse.
Anot bahajų mokymų, Dievo akyse moteris ir vyras yra dvasiniai kūriniai ir dėl to visada buvo lygūs.
Tačiau pašnekovas patikslino, kad bahajai nesivadina bažnyčia ir neturi tradicinėms religijoms būdingų dvasininkų ir pamaldų, nors rengia maldų susitikimus.
Jų metu yra gaunamas „dvasinis maistas“ – skaitomi šventieji bahajų raštai ir maldos. Kartais susitikimuose būna ir dvasingos muzikos.
R. Leugaudas pridūrė, kad maldos susitikimai nebūtinai turi vykti maldos namuose, gali vykti tiesiog bahajų bendruomenės centre ar tikinčiųjų namuose.
Vienas iš bahajų tikėjimo principų – religijų vienybė ir kad kiekvienas bahajas turėtų skaityti ir domėtis kitais tikėjimais, nes bahajai tiki, kad visų religijų dieviškasis šaltinis yra vienas. Raimundas pasijuokė, kad pats, deja, to nedaro taip dažnai, kaip reikėtų.
Kitas bahajų principas – lyčių lygybė. Anot bahajų mokymų, Dievo akyse moteris ir vyras yra dvasiniai kūriniai ir dėl to visada buvo lygūs.
Bahajų tikėjime, santuoka sudaroma per labai paprastą ceremoniją – dviejų liudininkų akivaizdoje besituokiantys ištaria santuokos priesaiką: „Mes visi, iš tiesų, paklusime Dievo valiai.“
Jei tuokiasi dviejų skirtingų religijų atstovai, dėmesys turėtų būti skiriamas abiejų tikėjimų santuokos ceremonijoms, tik jos turi įvykti tą pačią dieną.
Nesisvaigina – nebent gydosi
Bahajai nevartoja alkoholio ir to, kas laikoma narkotinėmis medžiagomis, tačiau tam tikrų medžiagų pritaikymas galimas, jeigu naudojimo paskirtis – išskirtinai medicininė.
Bahajai tiki Dievą ir priima pasaulinę mokslo pažangą bei atradimus, todėl mano, kad malda mokslu pagrįstame gydyme gali būti svarbus komponentas, nes tada tarp mokslo ir religijos įsivyrauja harmonija.
Bahajų tikėjime vengiama tradicijų ir tikriausiai pats svarbiausias jo principas – laisvas ir nepriklausomas tiesos ieškojimas. Pasak bahajų tikėjimo įkūrėjo Bahá'u'lláh – tai sumažina klaidingos įtakos ir prietarų atsiradimo pavojų.
„Paprastai vienas iš religijos raidos etapų yra tai, kad religija apauga interpretacijomis ir tradicijomis“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad tai nėra gerai.
Bahajų raštuose aiškinama, kad mirtingojo žmogaus gyvenimas – tik mažytis etapas žmogaus sielos amžinajame tobulėjime. Savižudybė užtraukianti nemalonę sielai, be to, tai sukelia skausmą aplinkiniams.
Bahajų tikėjime aiškinama, kad įvairių religijų Dievo pranašai, kaip antai Krišna, Buda, Mozė, Jėzus, Mahometas ir Bahá'u'lláh, skelbė naujus mokymus ir patvirtindavo arba remdavosi kai kuriais ankstesniųjų pranašų mokymais.
Bahajai priima šiuos pranašus ir mano, kad visų religijų tikslas yra vienas – žmonijos įgalinimas puoselėti amžinai tobulėjančią civilizaciją.
Turtas – ne nuodėmė, o dvasinės gerovės įrodymas
Bahajų tikėjimas yra finansuojamas iš savanoriškų aukų ir R.Leugaudas paneigė mitą, kad bahajai – tik turtingųjų tikėjimas.
Jis minėjo, kad žmonės prie materialaus turto ir gėrybių neturėtų prisirišti, tačiau taip pat pabrėžia, kad turtai gali parodyti, kokia yra jau sukurta dvasinė gerovė.
Vienas svarbiausių įstatymų bahajui yra bendruomenei sumokėti 19 proc. nuo savo nebūtinųjų išlaidų (t.y. jau atskaičius visas reikalingas išlaidas pragyvenimui), kai pasiekta tam tikra sukaupto turto riba.
Turi „valstybės“ viziją
Bahajų tikėjimo administravimo tvarka susideda iš dvasinių asamblėjų – nuo vietinių iki nacionalinių.
Vietinės dvasinės asamblėjos apie pinigines įplaukas ir išlaidas informuoja bendruomenę per bahajų tikėjimo devyniolikos dienų šventę.
O Nacionalinės dvasinės asamblėjos išrenka Visuotinius Teisingumo Rūmus, kurie yra pagrindinis tikėjimo administracinis organas.Į Visuotinius Teisingumo Rūmus devyni nariai yra išrenkami per kas penkerius metus vykstančius rinkimus, kai suvažiuoja apie 180-ies pasaulyje veikiančių Nacionalinių dvasinių asamblėjų nariai.
Bahajai taip pat bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, remia daugybę JT programų bei nuolat dalyvauja svarbiose pasauliui tarptautinėse konferencijose.
Bahajų tikėjime yra numatoma vizija ateities pasauliui – pasaulinė federacija. Pagal ją, pasaulyje bus bendra kalba, bendra valiuta, Rytai ir Vakarai susijungs, visi žemės ištekliai bus panaudojami prasmingiems tikslams, o ne įvairiems politiniams ar ekonominiams sumetimams, ir pasaulis gyvens taikoje.
Ši vizija taps tikrove, „kai žmogus atsisakys prietarų, neigiamų nuostatų tautybės ar rasės atžvilgiu ir pradės šviestis iš Šventųjų raštų. Ir galiausiai supras, kad visi esame Dievo vaikai“, apibendrino Raimundas.
