Be įprastų pėstininkų manevrų „Geležinio vilko“ pratybose taip pat nuolat eksperimentuojama: ką tik pasibaigusiuose mokymuose išbandytas išskaidytų vadaviečių principas – atskiros jos dalys saugumo sumetimais veikė nepriklausomai viena nuo kitos, padidintais atstumais, taip pat buvo testuojamos ryšio sistemos, leidžiančios komunikuoti didesniais atstumais tarp brigados ir pavaldžių batalionų, treniruotasi reaguoti į bepiločių orlaivių spiečiaus ataką, laikytis priešiškos elektroninės kovos prevencijos priemonių.
Pagrindinę pratybų dalį sudarė aktyvios ir agresyvios gynybos treniruotės, kurias atliko Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausančių Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai bei kontratakas vykdę sąjungininkai iš NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės.
Mokymuose taip pat dalyvavo padaliniai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos Šaulių sąjungos, Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro, taip pat JAV 2-ojo kavalerijos pulko bei JAV 1-9 lauko artilerijos pulko.
Pratybos „Geležinis vilkas“ yra vienos didžiausių karinių mokymų Lietuvoje, kasmet organizuojamų pavasarį ir rudenį, jomis siekiama įvertinti Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausančių batalionų kovinę parengtį.
