Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad vienintelis gaisro sukėlimu įtariamas asmuo žuvo gaisro metu, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, tolesnis baudžiamasis procesas negali būti tęsiamas, o ikiteisminis tyrimas turi būti nutraukiamas.
Ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu buvo pradėtas š. m. sausio 2 d., kai sostinės Viršuliškių gatvėje esančio daugiabučio viename bute kilo gaisras ir sprogimas, po kurio užsiliepsnojo ir šalia esantys dar penki butai. Įvykio metu žuvo vyras, gim. 1949 m., bei berniukas, gim. 2016 m.
Po įvykusio sprogimo užsiliepsnojo jo bute buvusios degios medžiagos – benzinas bei dyzelinas. Liepsna greitai išplito į kitus šalia esančius butus.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gaisrą ir iš karto po jo sekusį sprogimą daugiabutyje sukėlė viename bute gyvenęs ir gaisro metu žuvęs vyras (gim. 1949 m.). Po įvykusio sprogimo užsiliepsnojo jo bute buvusios degios medžiagos – benzinas bei dyzelinas. Liepsna greitai išplito į kitus šalia esančius butus. Sprogimo metu buvo deformuotos daugiabučio namo sienos, butų pertvaros bei perdangos.
Ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų pagrįsti prielaidą, jog gaisras kilo dėl nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių – daugiabutyje įrengtos dujų sistemos ar bute buvusių elektros prietaisų gedimo ar pan., nebuvo gauta, todėl įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu.
Išanalizavus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą – liudytojų parodymus, įvykio vietos, daiktų, kitų objektų apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus pateiktas specialistų, ekspertų išvadas, darytina objektyviais bylos duomenimis pagrįsta išvada, kad gaisrą bute daugiabučiame name Viršuliškių g., Vilniuje, sukėlė buto savininko ir vienintelio jo gyventojo veiksmai, kurie sąlygojo paties buto savininko žūtį, su įtariamojo butu besiribojančios sienos po sprogimo prispausto mažamečio berniuko mirtį bei visuotinai pavojingu būdu sugadintą svetimą turtą.
Turimais tyrimo duomenimis, pavojingus ir nusikalstamus buto savininko veiksmus sąlygojo jo psichikos būklė – lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paūmėjo po jo žmonos mirties.
Nustačius, jog buto savininko mirtis nekilo dėl kitų asmenų tyčinio poveikio, o buvo sąlygota paties žuvusiojo veiksmų, ikiteisminis tyrimas jo mirties priežasčiai nustatyti nutrauktas konstatavus, kad vyro atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiais byloje yra pripažinti 45 asmenys.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.