Baigta laiku
„Galime konstatuoti, kad visuose ruožuose, kuriuose turėjo būti nutiesta koncertina, pastatyta nauja tvora arba atnaujinta sena tvora, darbai yra atlikti 100 proc.“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vyriausybės vadovė.
„Dabar yra likę tik tam tikri defektų šalinimo arba dokumentų sutvarkymo darbai“, – pridūrė ji.
Ji dėkojo fizinį barjerą stačiusiai bendrovei „EPSO-G“ už tai, kad projektas baigtas laiku ir už numatytą biudžetą.
Šiam projektui buvo skirti 152 mln. eurų.
-
Pasienyje su Baltarusija baigiami pirmojo tvoros statybos etapo darbai
-
„Epso-G“: liko keli kilometrai barjero pasienyje su Baltarusija, jie – sudėtingame ruože
-
Baltarusijos pasieniečiai ir toliau lydi migrantus į Lietuvą: parodė, kur dar yra spraga
-
Priešnuodis Baltarusijos pasieniečių vykdomam barjero gadinimui – stebėjimo sistemos
-
Pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras
Absoliučios apsaugos nesuteiks
Pasak premjerės, absoliučios apsaugos fizinis barjeras nesuteiks, todėl sienos apsauga stiprinama stebėjimo sistemomis.
„Nereikia įsivaizduoti, kad tas fizinis barjeras yra kažkas, kas gali valstybę absoliučiai apsaugoti nuo nelegalios migracijos. Tokių barjerų galbūt ir būtų, bet jų kaina, matyt, būtų tokia, kad nežinau, ar racionalu ją mokėti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Juolab kad saugant valstybės sieną veikia keletas veiksnių – tiek fizinis užtvaras, tiek kitos priemonės, tarp kurių pabrėžčiau stebėjimo priemonių ir kitų IT sistemų svarbą“, – teigė ji.
Anot jos, dėl to stebėjimo sistemų įrengimas pasienyje su Baltarusija bus vykdomas pagreitinta tvarka.
„Ir dabar būtent šis darbas bus iki metų pabaigos vykdomas pagreitinta tvarka, kai jau sunkioji technika netrukdys pasienyje darbų tęsti“, – sakė I.Šimonytė.
Nereikia įsivaizduoti, kad tas fizinis barjeras yra kažkas, kas gali valstybę absoliučiai apsaugoti nuo nelegalios migracijos.
Sieną galimai gadina ir Baltarusijos pareigūnai
Pasak Vyriausybės vadovės, Lietuvos pastatytą fizinį barjerą bando gadinti ne tik migrantai, tačiau galimai ir Baltarusijos pareigūnai.
„Yra bandymų gadinti fizinį barjerą. Tuose bandymuose dalyvauja taip pat ir Baltarusijos įvairūs asmenys, kuriuos būtų galima įtarti esant pareigūnais“, – tvirtino premjerė.
Neteisėti migrantai nukreipiami į Lietuvą
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo teigimu, pasienyje įrengta 550 km fizinio barjero ir tai tebus vienas iš sienos apsaugos elementų.
„Antras elementas yra sienos stebėjimo sistemos, kurių įgyvendinimą mes planuojame užbaigti iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
Jis įsitikinęs, kad fizinis barjeras yra daugiau prevencinė priemonė, siekiant apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos.
Pasak VSAT vado, iki šiol buvo fiksuoti 95 sienos gadinimo atvejai, tačiau kol kas joks asmuo nebuvo sulaikytas, nes tai vyksta žaibiškai.
„Dauguma jų yra tyčiniai gadinimai. Vadinasi, reikia pripažinti, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviai dalyvauja gadinant tvorą“, – tvirtino R.Liubajevas.
„Tai įvyksta žaibiškai, neteisėti migrantai išstumiami per labai trumpą laikotarpį. Tačiau teoriškai įmanomas tokių asmenų sulaikymas. Bet galime konstatuoti, kad šiuo metu matome ne tik civiliai apsirengusius asmenis, kurie bando sugadinti fizinį barjerą, tačiau ir pareigūnus su automatiniais ginklais, jie nešioja įvairius įrankius, kurie naudojami barjero gadinimui“, – kalbėjo pasieniečių vadas.
Jo teigimu, Aliaksandro Lukašenkos režimas siekia diskredituoti Lietuvą ir jos priemones užtikrinant sienos apsaugą.
VSAT vadas pridūrė, kad tarnyba nežino, kiek šiuo metu Baltarusijoje yra migrantų, tačiau turi duomenų, kad dauguma jų renkasi kirsti būtent sieną su Lietuva, o ne su Lenkija ar Latvija.
„Galime tik teigti, kad visi migrantai, kurie atsiranda Baltarusijos Respublikoje, o pastaruoju laikotarpiu beveik visi neteisėti migrantai atsiduria Baltarusijoje ir atvyksta per Rusijos Federaciją, yra nukreipiami būtent prie sienos su Lietuva“, – tvirtino R.Liubajevas.
Grandiozinės statybos
Fizinį barjerą stačiusios bendrovės „Epso-G“ infrastruktūros direktorius Tomas Varneckas sakė, kad prie statybų prisidėjo 65 įvairios organizacijos.
Pasak įmonės atstovo, statybas, prie kurių vienu metu dirbo 900 žmonių, kartais vis sunkindavo gamtinės sąlygos.
„Priešingai negu mano daugelis socialinių tinklų vartotojų, paprasta nebuvo“, – reziumavo T.Varneckas.
Anot jo, baigiamieji darbai truks apie mėnesį, taip pat reikės sutvarkyti sugadintas sienos vietas.
Fizinis barjeras netrukus po statybų užbaigimo bus perduotas VSAT priežiūrai.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.
Barjerą pasienyje nuspręsta statyti po pernai kilusio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžio. Lietuva kaltina Minsko režimą to organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Dar daugiau nei 13 tūkst. užsieniečių nuo pernai rugpjūčio buvo pasienyje apgręžti. Dalis iš šioje statistikoje minimų migrantų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
Pastaruoju metu Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų skaičius vėl auga.
